- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
-
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
Ingrida Meškinytė turbūt buvo viena iš nedaugelio mokinių, kuriai apsispręsti, kur studijuoti, buvo lengva, nes tiksliai žinojo, ko nori.
Ingrida Meškinytė turbūt buvo viena iš nedaugelio mokinių, kuriai apsispręsti, kur studijuoti, buvo lengva, nes tiksliai žinojo, ko nori. „Rinkausi specialybę pagal savo mėgstamiausią veiklą“, – dar penktoje klasėje susidomėjusi ornitologija sako Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) biologijos studentė.
„Taip, suprantu, kad kai kuriems tai skamba keistai, nes daugelis studijas renkasi pagal tėvų patarimus arba norus, o gal tiesiog pagal įsidarbinimo galimybes, bet, mano nuomone, specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka, nes studijuosite, lankysite paskaitas jūs. Jeigu taip atsitiks, kad studijos bus nemėgstamos, tai po kelių metų jas gali tekti pakeisti“, – sako Ingrida.
Jos manymu, nereikia rinktis specialybės pagal darbo pasiūlymus, nes darbas, kurį susirasite, priklauso tik nuo jūsų pačių sugebėjimų. „Atminkite, kad vien tik teorinių žinių neužtenka, svarbiausia jas mokėti pritaikyti praktiškai. Jeigu studijuosite savo mėgstamą dalyką, būsite motyvuotas, tai noras įgyti žinių, lavinti gebėjimus augs kiekvieną dieną“, – teigia savo svajonių studijas atradusi mergina.
Mokykloje jai labiausiai patiko biologija. „Turėjau mokytoją, kuris sudomino mane ornitologija. Kai buvau mokinė, pradėjau rašyti mokslinį darbą apie mažųjų apuokų ekologiją. Pažinti tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą turėjau galimybę dalyvaudama Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2006 metais, – prisimena Ingrida.– Žinojau, kad turint stiprią vidinę motyvaciją galima padaryti daug“.
Ingrida paukščiais susidomėjo dar 5-oje klasėje. Kiekvienas savaitgalis, praleistas gamtoje, leido vis labiau juos pažinti. Iš pradžių merginai patiko juos stebėti, fotografuoti, bet vėliau visa tai atvedė prie paukščių žiedavimo.
„Pirmą kartą paukščių žiedavime dalyvavau kartu su dr. Vytauto Nedzinsko ornitologų klubu. Tais pačiais metais turėjau galimybę apsilankyti Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kartu su kitais klubo nariais dalyvauti paukščių žiedavime“, – prisiminimais dalijasi LEU studentė. Žinoma, tada dar žieduoti paukščių neteko, bet pažiūrėti, kaip tai daro profesionalai, jai buvo įdomu ir naudinga.
Mergina įstojusi į biologijos specialybę, dar pirmame kurse tapo universiteto zoologų klubo vadove, subūrė stiprią studentų komandą, su kuria aktyviai dalyvavo Lietuvos gamtosauginių organizacijų veikloje. Taip atsinaujino jos kelionės ir bendravimas su Lietuvos mokslininkais, biologais, ekologais ir ornitologais. Tik šį kartą skyrėsi pozicija – Ingrida jau buvo vadovė, iniciatorė ir visų kelionių organizatorė.
Studijuodama Italijoje, Turino universitete, bendraudama su dėstytojais, Ingrida ieškojo ornitologų Piemonto regione. Būdama aktyvi renginių lankytoja, ji turėjo galimybę susipažinti su žiedavimo stočių direktoriais. Papasakojusi apie savo norą žieduoti paukščius, buvo pakviesta atvykti pas juos. „Nepaisant to, kad italų kalbos dar nemokėjau, didelis noras nugalėjo visas baimes. Taip pasiekiau, ką buvau suplanavusi. Paukščius žiedavau trijose Italijos žiedavimo stotyse“, – šypsodamasi sako Ingrida.
Vien tik Italija ji neapsiribojo. „Grįžusi į Lietuvą savo veiklą tęsiu, sėkmingai paukščius žieduoju Vilniuje, Ventės rago ir Neringos paukščių žiedavimo stotyse. Vesdama pamokas mokiniams, niekada nepraleisdavau progos papasakoti apie paukščių žiedavimą. Drauge norėjau išsiaiškinti, kokios yra jų žinios, – sako I. Meškinyė.– Kartais tekdavo nuliūsti, nes žmonės apie žiedavimą žino labai mažai, o kai kurie net nustebdavo, kad Lietuvoje visgi turime dvi žiedavimo stotis“, – prisipažino specialistė.
Visi studentės tikslai ir idėjos gimsta vien tik todėl, kad ji džiaugiasi tuo, ką daro. „Didelis noras leidžia parodyti žmonėms, kad galime mėgautis paprasčiausiais dalykais, jog gyvenime galime nueiti toli, jeigu tik turėsime stiprią vidinę motyvaciją“, – sako ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...