Šeima augina gandriuką Jonelį: jam teko atlaikyti ir svetimo gandro ataką

  • Teksto dydis:

Panevėžio rajone Gintaras Skumbinas su šeima baigia užauginti iš lizdo iškritusį ar išmestą gandriuką. Paukščiuką rado G. Skumbino giminaitis ir žinodamas, kad Gintaro šeima didelė gamtos mylėtoja, apie radinį ir pranešė būtent jam. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

„Iš dalies pritariu, reikėtų nesikišti į gamtą, bet pažiūrėkim, kiek mes jau prisikišom į tą gamtą ir taip. Tai kam tuos gandralizdžius kelti? Tai saugomas paukštis, gražus paukštis. Aš sakau, mes suteikėm jam šansą. Jei jis neišgyvens, tebūnie, bet būsim padarę viską. Kadangi tėvai negalėjo, nenorėjo, mes pabuvom vaikų namais“, – teigė G. Skumbinas.

Pirmomis dienomis pamestinukas tupėjo namie, dėžutėje, labai dažnai prašė valgyti. Lauke Gintaras su vaikais gandrui atrideno du kubilus ir padarė lizdą. Kol paukštis negalėjo užskristi pats, nakčiai jį užkeldavo, kad nuo kitų paukščių, gyvūnų jam būtų saugu. Dabar toks lizdas – privalumas.

„Aš kaip pagal brolius žiūriu, kurie lizde tupi, tai jie dar tiktai stiprina sparnus, vietoj strikinėja. Jam yra šiek tiek privalumas, nes jis įsibėgėt gali“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas.

Kaimynų gandralizdis su šeima Gintaro šeimai yra kaip vadovėlis. Ji gali lyginti savo globotinio pasiekimus su natūraliai gandrų auginamais. Kol kas esą skirtumų nėra, išskyrus tai, kad namie gyvenantis gerokai baltesnis ir švaresnis, kadangi jį išprausia šunys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi mažyliui jau teko atlaikyti svetimo gandro ataką – jį užpuolė didelis gandras iš gretimo lizdo.

Aplinkosaugininkai neglosto – esą žmogui nereikia pernelyg kištis į gamtos reikalus, jie išsispręs natūraliai. Jie siūlo pasitarti su specialistais ar pasiskambinti pagalbos telefonu.

„Jeigu žmogus paėmęs tą gandrą, nenoriu komentuot ir nenoriu mokint aš tų dalykų daryt. Bet su tuo gandru reiktų mažiau kažką daryt, bendraut, laikyt prie žmonių ir taip toliau, pamaitini ir palieki jį. Tačiau sakau dar kartą, kad laukinių paukščių ir gyvūnų iš gamtos imti negalima“, –  tikino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Marius Kazlauskas.

Šiemet gandrams perint buvo sausra, todėl paukščiai sumažėjus maistui automatiškai atsikratė silpnesniais ar per gausiai išperėtais. Iš gamtos paimti ir namie užauginti gandrai, deja, retai kada išskrenda, nes laukiniai paukščiai tokių neprisileidžia – pastarieji pasmerkti likti namie.

Laukinius paukščius ar gyvūnus iš gamtos priglaudusiems už gerą širdį gresia administracinė bauda. Jei paukštis ar gyvūnas nesaugomas – bauda iki 150 eurų, jei retas ir saugomas – maksimali bauda 850 eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galima

Galima  portretas
Pagalvot, kad zmones is lizdo islupo ta gandriuka. Kokia dar bauda, dziaugtis reikia, kad geri zmones maitina, priziuri. Sunys, ir tie kokie faini, neagresyvus, maistu su gandru dalinas. Juos, tuos gandrus, ziemojimo kelyje saudo, todel ir nyksta. Baudos turetu but uz piktybiska kisimasi i gamta, zudyma, kankinima, lizdu ardyma, o ne gelbejima. Ir taip jau zverim ir pauksciam siam pasauly vis maziau vietos lieka.

MAMUTE

MAMUTE portretas
Kokia dar cia bauda ! Dekokite zmogui uz gera sirdi ,kad isgelbejo dar viena gyvybe

BAUDA,

BAUDA,  portretas
bauda, bauda, bauda.....ką tai gali reikšti.??? Gandriukas tikrai būtų žuvęs, jis išgelbėtas ...tai ir turi būti paskata už išsaugotą paukštį . Nebesuprantu kokiame amžiuje gyvename ? Kad jausti neapykantą žmonėms ir vis auklėti bauda ???
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių