Gyvūnus ir kitus organizmus vandenyne traukia bet koks plūduriuojantis objektas. Tai žinodami žvejai specialiai išdėsto plūdurus, kurie privilioja žvejojamas žuvis. Plastiko atliekos, kurių gausu vandenynuose, taip pat pritraukia įvairias gyvybės formas - bakterijos, dumbliai ir kiti vienaląsčiai organizmai telkiasi aplink plastiko sankaupas ir jas kolonizuoja, kurdami naujas, iki šiol nematytas ekosistemas, praneša tinklalapis grist.org.

Plastiko organizmų bendruomenės – visavertės ekosistemos

Mokslininkai jau spėjo pakrikštyti šias mikroorganizmų bendruomenes, kurios plonu sluoksniu padengia vandenyne plūduriuojančių plastikinių atliekų paviršius, „plastisfera“. Tai aliuzija į biosferą – Žemės paviršiaus dalį, kurioje egzistuoja gyvybė.

Neįprastai skambantis „plastisferos“ pavadinimas labai tinka, nes gyvybė čia tiesiog klesti. Mokslininkai rado daugiau nei tūkstantį skirtingų mikroorganizmų rūšių, gyvenančių ant plastiko. Kai kurios iš jų iki šiol buvo nežinomos mokslui.

Pasak tyrėjų, „plastisferos“ gyventojai ne tik labai skiriasi nuo įprastų vandenyno bendruomenių, bet yra ir daug įvairesni. Tai rodo, jog plastiko dalelės suteikia prieglobstį mikrobams, kurie kitu atveju atvirame vandenyne neišgyventų.

Masačiusetse įsikūrusio Woods Holo Okeanografijos instituto mokslininkų komanda tyrė plastiko atliekų daleles, kurių dydis buvo nuo 1 iki 5 milimetrų. Ant šių dalelių gyvenantys mikroorganizmai yra dar mažesni, bet paėmus kartu, jie funkcionuoja kaip visavertė ekosistema.

„Plastisferos“ bendruomenes sudaro visi įprastai gamtoje sutinkami veikėjai: gamintojai (kitose ekosistemose šį vaidmenį atlieka augalai), jais mintantys organizmai, taip pat plėšrūnai ir skaidytojai.

Plastiko dalelės gali pernešti pavojingas ligas

Sunku tiksliai pasakyti, kokia yra tikroji šios naujai atrastos ekosistemos reikšmė ir kaip ji paveiks egzistuojančią vandenyno ekosistemą. Tyrėjų manymu, tikėtina, jog plastiko bendruomenių poveikis – teigiamas ar neigiamas – vandenyno sveikatai gali būti nemenkas.

Woods Holo Okeanografijos instituto mokslininkai pasiūlė įdomią hipotezę, kuri teigia, jog kai kurie iš šių mikroorganizmų padeda sumažinti plastiko atliekų vandenyne kiekį. Jeigu šie organizmai iš tiesų sugeba išskaidyti iš naftos pagamintas medžiagas, tai galėtų paaiškinti, kodėl pastaruosius 22 metus plastiko kiekis vandenyne kinta mažai, nors žmonių vartojimas tik auga.

Būtų puiku, jeigu šios „plastisferos“ gyvybės formos iš tiesų padėtų suvaldyti didžiulę plastiko atliekų vandenynuose problemą. Tačiau yra ir blogoji pusė – plastikas, nešamas vandenyno srovių, gali nukeliauti žymiai toliau nei kitos medžiagos. Todėl tikėtina, jog ant plastikinio plausto įsikūrę mikrobai gali pernešti pavojingas ligas.

Tarp ant plastiko gyvenančių rūšių tyrėjai rado ir bakterijų, priklausančių Vibrio genčiai. Jai priklauso ir keletas virškinamojo trakto ligas, pavyzdžiui, cholerą, sukeliančių pavojingų bakterijų. Šios bakterijos atvirame vandenyne paprastai neišgyvena.

Taip pat plastiko atliekos gali pasitarnauti kaip vektorius įvairioms invazinėms rūšims. Neaišku, ir ar bakterijų ir kitų mikroorganizmų paveiktas plastikas yra pavojingesnis ar mažiau kenksmingas supančiai aplinkai.