- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos grybą.
Krokodilo odą primenančio grybo kepurėlė pakuždėjo gamtininkui atsakymą, kokį grybą jis rado.
„Tai – ropliaodis pumpotaukšlis. Radau jį Laukuvos apylinkėse. Labai gražus grybas. Nors ieškojau prie Laukuvos paukščių, o štai kokį grybą radau“, – prisipažino gamtininkas.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė patikino, kad ropliaodis pumpotaukšlis nėra jau toks retas grybas.
„Tiesą pasakius, niekuo nėra labai ypatingas, išskyrus savotišką paviršiaus išvaizdą (kol jaunas). O šiaip, kaip ir visi pumpotaukšliai, mėgsta derlingesnį dirvožemį, aptinkamas pievose, pamiškėse, krūmuose. Nėra netgi toks jau retas, tiesiog lengvai jį atskirti galima tik kai tebeturi būdingą paviršių, kuris vėliau nusilupa“, – paaiškino J. Motiejūnaitė.
Šio grybo vaisiakūnis gali išaugti iki 7–15 cm aukščio ir 5–12 cm skersmens. Grybas yra kriaušės formos.
Jauni grybai būna baltos spalvos, seni – rudos. Iš pradžių paviršius būna beveik lygus, nežymiai dygliuotai karpotas, vėliau suaižėja, suskeldėja, pašiurpsta, galiausiai nutrupa, vėjo nuglaistomas, pasidaro lygus.
Jauna trama balta, puri, pasenusi – paruduoja, sutrūkinėja ir subyra, lieka tik apatinė, sterilioji dubenėlio pavidalo vaisiakūnio dalis, kuri išsilaiko iki kitos vasaros ir ilgiau.
Šie grybai auga vasarą, rudenį pavieniui ar grupėmis. Dažniausiai randamas žolėtose miškų aikštelėse, pamiškėse, pievose, ganyklose. Jaunas grybas yra valgomas, jo savybėmis domisi medikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...