Atsakymas yra tas, kad smegenis būtina lavinti, antraip jos praras gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Vis geriau sugebame žongliruoti idėjomis, nors kartu mūsų atmintis negerėja. Atlikus „Google“ poveikio mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad žmonės nesivargina apsikrauti informacija, jei mano, kad ją gali rasti internete. Kaip atskleidė tyrimas, žmonės vis dažniau yra linkę įsiminti, kur informacija saugoma, o ne pačią informaciją.

Technologijų entuziastai džiūgauja, kad kompiuteriai tampa neatsiejama žmogiškosios patirties dalimi. Didžioji jų svajonė yra ta, kad visi ilgainiui tapsime hibridais – pusiau žmonėmis, pusiau kompiuteriais. Šis procesas jau įsibėgėja, atsižvelgiant į tai, kad mums siūloma vis daugiau dėvimos elektronikos, tokios kaip „Apple“ laikrodžiai, išmaniosios apyrankės ir t. t. Tačiau, jei prarasime dalį savo žmogiškumo, mūsų gyvenimas taip pat ko nors neteks. Šiuolaikinių jaunų žmonių dvasios ramybė jau priklauso nuo technologijų. Kai išsikrauna telefonų baterijos, pajuntame didelį nerimą, ir ne dėl to, kad labai svarbu perskaityti gautas elektroninio pašto žinutes, bet greičiau dėl to, kad mūsų išmanieji prietaisai tapo mūsų tapatybės dalimi.

O kur dar debesija – atskira atminties saugykla, kurioje siūloma saugoti mūsų informaciją. Galima įsivaizduoti, kad tie debesys tvyro kažkur virš Kalifornijos. Ir juose saugoti visą savo informaciją gali tapti labai brangiu įpročiu. O vien mintis, kad galima prarasti visą tą informaciją, kelia siaubą. Tarkime, kad visi tie debesys dingsta. Pavyzdžiui, elektromagnetinis impulsas staiga ištrina visus kietuosius diskus, visų bankų sąskaitų duomenis, visas šeimynines nuotraukas. Kas nutiktų tada?

Istorijoje gausu pavyzdžių, kaip žinios buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai sugadintos. Išsami informacija apie romėnų kanalizacijos sistemą buvo prarasta viduramžiais; derėtų neužmiršti ir Aleksandrijos didžiosios bibliotekos – vienos didžiausių Antikos pasaulio žinių saugyklų – sunaikinimo istorijos. Paprastai darome prielaidą, kad internete niekas neprarandama, tačiau tai nėra tiesa. Kaip atskleidė 2012 m. atliktas kompiuterijos tyrimas, beveik trečdalis informacijos, kuria buvo dalijamasi Egipto socialiniuose tinkluose per „Arabų pavasario“ įvykius, jau ištrinta.

Tačiau dar aktualesnė yra skaitmeninės amnezijos problema. Filosofas Johnas Locke`as manė, kad atmintis ir savivoka yra tarpusavyje susiję dalykai, nes asmens tapatybė yra pagrįsta sąmone. Ir tai yra tiesa. Kai senatvėje sušlubuoja atmintis, mes manome, kad prarandame dalį savo tapatybės. Būtent dėl to Alzheimerio liga yra tokia negailestinga. Gali būti, kad atmintis daug labiau susijusi su dvasia, nei esame pasirengę pripažinti. Naudodamiesi proto galiomis, suteikiame peno ir tam, kas yra kitapus materialiosios gyvenimo pusės. O kai atmintį pradedame saugoti kokiame nors prietaise, tarsi prarandame dalį savęs.