Plačiau apie tai papasakojo kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza.

– Girdėjome kalbas Europos Parlamente, kad technologijų gigantai per ilgai naudojosi taisyklių trūkumu, bet atsirado šerifas – Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų įstatymas. Ką jis keičia?

– Visų pirma jis įveda tam tikras taisykles. Jis nurodo, kad didžiulis vartotojų kiekis, kuris kiekvieną dieną leidžia laiką socialiniuose tinkluose, turi turėti teises ir pareigas. O socialiniai tinklai turi atsakingai žiūrėti ir nebrukti, ko nereikia, ko vartotojai nenori, būti skaidrūs, turi suteikti galimybę pranešti apie netinkamą turinį. Socialiniai tinklai turi pradėti reaguoti, ko labai trūko visus šiuos metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek techniškai sudėtinga išrankioti tą dezinformaciją iš socialinių tinklų? Juk kalbame apie šimtus milijonų rašliavų.

– Imsiu Lietuvos pavyzdį. Turime tikrai šaunių talentų, kurie jau gerą dešimtmetį su tuo kovoja. Tačiau, panašu, kad socialiniuose tinkluose tokio techninio progreso tikrai trūko.

– Kodėl toks nepasitenkinimas kilo tik tada, kai kilo karas Izraelyje? Juk karas Ukrainoje vyksta jau daugiau nei pusantrų metų. Sužalotų ir žuvusių skaičiai yra nepalyginamai didesni, o Rusijos propaganda yra pilama jau seniai. Tačiau šiuo atveju tokio akylaus dėmesio nebuvo. Kodėl?

– Apima keistas jausmas. Prieš penkerius metus pats buvau ir kalbėjau su dabartinės „Meta“ atstovais apie tuos iššūkius, apie tas netikras paskyras, apie tą dezinformaciją. Susidariau įspūdį, kad tai ne iki galo suprantama problema. Paskutinius porą metų yra toks jausmas, kad tie algoritmai, kurie turėtų kovoti su propaganda, nebūtinai tinkamai veikia. Nežinau, kokia to tikroji priežastis.

– O kaip dėl tos informacijos, kuri grįsta faktais, įrodymais, tačiau ją puola dezinformacijos šalininkai? Kaip su tuo kovoti?

– Milžinišką pinigų sumą ir labai daug žmonių skyrė nedraugiškos valstybės, kad kurtų įvairias netikras paskyras. Jie jau seniai yra įleidę šaknis. Matyt, dirbtinis intelektas galėtų mums padėti greičiau atpažinti ir eliminuoti tuos kenkėjus.

– Netikros paskyros yra labai didelė problema. Jomis naudojasi ne tik dezinformacijos skleidėjai, bet ir tie patys kriminaliniai nusikaltėliai. Kodėl iki šiol niekas nesugeba pažaboti jų? O gal tiesiog nenori to daryti?

– Jau seniai nusikaltėliai persikėlė į socialinę erdvę. Jie jau nebe su plytomis eina bankų plėšti. Teisėsauga jau seniai sakė socialiniams tinklams, kad nenaikintų tų pažeidimų, o bendradarbiautų ir duotų įrodymus.

Kartais gali atrodyti, kad tampame priklausomi nuo socialinių tinklų, lygiai taip pat kaip ir nuo nikotino ar alkoholio. Gali tekti mokėti.

– Tie rožiniai laikai socialiniams tinklams baigėsi, kai galėjai paskelbti, ką tik nori. Ar nebus taip, kad atsakomybė bus perkelta ant vartotojų pečių, kuriems reikės ne tik susimokėti baudas, bet bus apmokestintas ir turinys?

– Jau seniai yra atrasti verslo modeliai. Apie 60 proc. mūsų planetos gyventojų kiekvieną dieną gyvena socialiniuose tinkluose. Galios centras yra diktuoti sąlygas. Kartais gali atrodyti, kad tampame priklausomi nuo socialinių tinklų, lygiai taip pat kaip ir nuo nikotino ar alkoholio. Gali tekti mokėti.

– Bet tie gigantai, kurie dabar veikia Europos Sąjungos teritorijoje, jau priešinasi šiems reguliavimams. Ar nenutiks taip, kad jei Europa ir toliau išliks tokia stipriai reguliuojanti, Europoje nebeliks socialinių tinklų?

– Labai abejoju. 450 mln. gyventojų, kurie supranta, kad asmens duomenys yra svarbūs. Čia yra geras pavyzdys, kad sukūrę asmens duomenų apsaugos mechanizmą, vėliau kaip gerą praktiką galime perkelti į kitas valstybes.