- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto (VU) slaugos ir farmacijos kryptis gavo žemiausią – vieno balo įvertinimą tarptautiniame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinime. Tai prasčiausias balas visoje Lietuvoje.
Lietuvos mokslų taryba (LMT) tikina susirūpinusi tokiu rezultatu ir tikisi, kad VU ateityje skirs daugiau dėmesio slaugos ir farmacijos mokslų krypčiai.
„Mums kelia rūpestį doktorantūros tęstinumas šioje mokslo kryptyje, todėl būtina institucijai ieškoti galimybių stiprinti MTEP veiklą šioje mokslo kryptyje didinant pajėgumus su stipresniais partneriais Lietuvoje arba užsienyje“, – komentavo LMT atstovai.
„VU Medicinos fakultetui reikėtų skirti dėmesį šių mokslo krypčių stiprinimui. Tikimės, kad VU, kurios kitų padalinių mokslinės veiklos kokybės kriterijaus įvertinimai buvo vieni aukščiausių šalyje, įsivertins ir priims sprendimus dėl tolesnių planų siekiant gerinti ir minimų mokslo krypčių kokybę“, – pridūrė mokslų taryba.
LMT pabrėžia, kad kitose srityse VU gavo itin aukštus vertinimus.
Universitete trūksta srities mokslo darbuotojų
VU mokslo prorektorė Edita Sužiedėlienė teigia, kad tokį vertinimą lėmė mažas mokslo darbuotojų skaičius.
VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje.
„Atitinkamai VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje. Dėl šių priežasčių negalime generuoti didelio skaičiaus (mokslinių – ELTA) darbų, kurie būtų aukštai vertinami“, – Eltai komentavo ji.
E. Sužiedėlienė tikina, kad toks vertinimas nedaro įtakos farmacijos ir slaugos mokslų krypties studijoms ir studentų, kaip būsimų specialistų, kokybiškam paruošimui.
„Jeigu galvotume apie aukštesnių pakopų studijas, tą potencialą reikėtų stiprinti, nes čia yra labiau mokslu grįstos studijos: magistrantūra, doktorantūra. Tačiau mes šios krypties nekuruojame kol kas, o bakalauro studijoms yra visiškai tenkinamas potencialas, kurį turime“, – dėstė prorektorė.
Ateityje vertinimas bus aktualus ir bakalauro studijoms
Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mano, kad VU turėtų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas.
„Manome, kad mokslinių tyrimų dedamoji aukštajame moksle yra kritiškai svarbi, todėl šiems pakeitimams atsakingai ruoštis turėtų tiek universitetai, tiek kolegijos. Tikimės, kad Vilniaus universitetas, kaip savarankiška institucija, priims reikiamus sprendimus dėl išskirtos mokslo krypties stiprinimo ir sėkmingai įgyvendins ekspertų rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo“, – situaciją komentavo ŠMSM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo 2029 m. norint vykdyti bakalauro studijas, reikės pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą MTEP kokybės lygį (2 balų įvertinimą), magistrantūros studijas – ne žemesnį kaip gerą lygį (3 balų įvertinimą), doktorantūros studijas – ne žemesnį kaip labai gerą lygį (4 balų įvertinimą).
Pati ŠMSM teigia įgyvendinanti mokslinių tyrimų stiprinimo programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Naudodamiesi šia programa, universitetai, geriausiai žinantys savo stiprybes, gali nuspręsti, į kurias sritis verta dar daugiau investuoti ir siekti proveržio. Iniciatyva šiemet skiria 4 mln. eurų valstybės finansavimo stiprinti pasirinktas sritis. Iki 2027 m. pabaigos mokslui universitetuose stiprinti iš viso numatyta 57,5 mln. eurų.
ELTA primena, kad Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį ir perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva. Jis vykdytas antrą kartą.
Kaip pirmadienį pristatydamas tyrimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skiriamas ir bazinis finansavimas, jis taip pat pabrėžė, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus jis išaugo 69 procentais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...