Būna ir taip: daržo gėrybes augina ant apleistų kapų

  • Teksto dydis:

Ar nebijotumėte valgyti daržovių, kurios užaugintos mirusiųjų laidojimo vietoje – kapinėse? Štai Austrijoje, daržo gėrybės jau užderėjo ant apleistų kapų. Be to, čia kopinėjamas medus. Ką apie tokias vaišes galvoja gyvieji, plačiau – LNK reportaže.

Austrijos sostinėje Vienoje esančiose kapinėse anapilin išėjusių kapais rūpinasi kapinių sodininkas. Jo idėja buvo auginti daržoves ant senų, apleistų kapų.

„Pastaraisiais metais padaugėjo apleistų kapų, kurie netvarkomi. Tad kilo mintis, kad galbūt galėtume panaudoti šią žemę“, – kalbėjo kapinių sodininkas Walteris Poisis.

Iš beveik 9 tūkst. kapų šiose kapinėse apie 1,5 tūkst. tiktų sodinti. Tinkamus kapus daržininkas žymi kuoliuku žemėje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Sodo kapas vieniems metams kainuoja 75 eurus“, – teigė W. Pois.

Daržovės yra ne vienintelis neįprastas dalykas šiose kapinėse, čia yra ir vabzdžių viešbutis, keli aviliai kapinių medui ir net atvira biblioteka. Naujoviškai pritaikytos kapinės ne visiems prie širdies. Ne visi ir drįstų vaišintis gėrybėmis nuo kapų.

Tai ir komiška, ir baugu.

„Nemanau, kad valgyčiau tai, kas užaugo ant apleisto kapo. Tai ir komiška, ir baugu“, – dalijosi praeivė.

„Mums reikia maisto. Aš jį auginčiau visur, net ir ant dėdės kapo. Tikiu, kad jis neprieštarautų“, – nuomonę išsakė kita moteris.

„Pomidorai ir saldūs, ir sultingi. Kitokių minčių ir kilti neturėtų. Žmogaus palaikai jau perėjo į gamtą“, – teigė kapinių daržininkas.

Daržinių kapinių paklausa auga. Daržininkas svajoja, gal vieną dieną daržovės iš kapinių puikuosis ant kiekvieno stalo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Gerai patręšus - gerai ir auga. Neveltui vokiečiai sakydavo, kad žydai yra gera trąša žemei.

žaliakalnietė

žaliakalnietė portretas
kai buvau maža, tai mokykloje(matyt, visose tais laikais) buvo prievolė mokiniams atlikti "visuomenei naudingus darbus". Kadangi netoli buvo žydų kapinės, kurių jiems patiems, pasirodo, tvarkyti nevalia, tai mus, mokinius dažniausiai vesdavo padirbėti ten. Buvom šeštokai, kai atradom tų kapinių "traukos tašką" - milžiniško dydžio avietes, kokių mano močiutės darže nebuvo. Ir mielai eidavom, nepaisydami tėvų perspėjimo, tų aviečių geriau neliesti, kad dūšios į sapną neateitų...Beje, prieš keletą dešimtmečių patys ten palaidotų žmonių tautiečiai prašė savivaldybę atriekti gabalą kapinių verslui, - norėjo statyti degalinę. Bet tuometinė valdžia nesutiko, nors tas kapinių kampas ties sankryža su Basanavičiaus gatve ir buvo išvalytas bei išlygintas.

Geriau

Geriau portretas
nuo kapų,nei Wilno nuo apdulkėjusios gatvės.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių