Tulės medis (isp. – El Árbol del Tule) – galingas Montezumos kiparisas Santa Marijos del Tulės miestelio centre (Meksika). Šis galiūnas minimas dar actekų istoriniuose šaltiniuose, kuriems yra apie 2 tūkst. metų. Galima tik įsivaizduoti, kiek šiam kiparisui yra iš tikrųjų. Realiausia, kad jam yra 1,3 – 3 tūkst. metų, o kai kurie šaltiniai teigia, kad pirmasis medžio ūglis prasikalė prieš 6 tūkst. metų. Be abejonės, tai yra vienas seniausių pasaulio medžių. Bet tai – ne vienintelis jo rekordas.

Gumbuotas griaumedžio kamienas ir šakos įgavusios tokių keistų pavidalų, kad lakesnės vaizduotės asmenys juose įžiūri mitologines būtybes, pabaisas ir gyvūnus, todėl dabar jis vadinamas dar ir Gyvybės medžiu.

Tai ne tik vienas seniausių, bet ir vienas didžiausių planetos medžių. Manoma, kad storesnio kamieno už Tulės kiparisą neturi joks kitas medis Žemėje. Kamieno apimtis įvairiais matavimais siekia nuo 41 iki 51 metro. Kamienas toks drūtas, kad jį ištiestomis rankomis apkabinti pajėgia mažiausiai 30 žmonių (kai kuriais duomenimis – mažiausiai 50 žmonių).

Senolio kamieno skersmuo siauriausioje vietoje ties žeme siekia 9 metrus 38 centimetrų, tad Tulės kiparisas yra šiek tiek storesnis už kitą storiausią pasaulyje kamieną, kuris priklauso vienam gigantiškųjų sekvojų rūšies atstovui (to medžio kamienas siauriausioje vietoje yra lygiai 8,98 metro storio). Na, o storiausioje vietoje kamieno skersmuo – net 14,05 metro.

Tulės kiparisas yra 39 metrų aukščio – toks aukštas, kad šalia jo miestelio bažnyčia su visomis savo smailėmis atrodo kaip nykštukė. Iš visko galima spręsti, kad pats Santa Marijos del Tolės miestelis buvo statomas aplink Tulės kiparisą – ir turgus, ir bažnyčia, ir centrinė aikštė pastatyta taip, kad miesto centru, ašimi būtų įstabusis medis.

Dauguma Tulės miestelėnų verčiasi žaliųjų citrinų auginimu ir prekyba. XX a. didžioji miestelio gyventojų dalis pradėjo ūkininkauti – pradėjo auginti kukurūzus, pupeles, avinžirnius. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau pajamų miesto gyventojai uždirba iš turizmo – apie Tulės medį sužino vis daugiau pasaulio gyventojų, tad jis tapo ypatingu turistų traukos centru. Tad dabar už sotesnį duonos kąsnį Tulės kiparisui turėtų būti dėkingi 3/4 miestelio gyventojų.

Nors nuo 2001 m. medis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dar 1990 m. pastebėta, kad jis po truputį miršta, nes jo šaknų sistemai pakenkė drėgmės stygius, tarša ir eismas
– greta miestelio einančiu keliu per parą pravažiuoja apie 8 tūkst. automobilių.