- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedaug kas žino, kad pirmasis lietuviškas pilnametražis vaidybinis filmas buvo sukurtas prieš beveik 90 metų. Didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio „Onytė ir Jonelis“ scenos nufilmuotos būtent Kaune. Artėjant jubiliejinei sukakčiai, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį. Atrinktos geriausios idėjos sumanytojams – garantuotas finansavimas jai įgyvendinti.
Kvietimas įvairių sričių kūrėjams
Kitąmet spalio 8-ąją sueis lygiai 90 metų nuo pirmojo lietuviško pilnametražio vaidybinio filmo „Onytė ir Jonelis“ arba „Nelįsk, kur nereikia“ premjeros. Tai ryškiausias anuometinis meninis kino produktas, be valstybinės pagalbos sukurtas Kaune bei sukėlęs platų rezonansą visoje Lietuvoje.
„Onytė ir Jonelis“ – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, – į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos laukiami skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių formų pasiūlymai, skirti įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“. Viena iš siūlomų lokacijų būsimam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Nors kino teatro „Forum“, kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese jo atgimsta vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos visiškai atsinaujinusi erdvė lankytojus pasitiks jau kitais metais.
Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei kontekstualiai derančiose Kauno vietose.
Netobulas, bet iškilus debiutas
„Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį. Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais.
Filmuojant juostą komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui. Ypač kino kritikai po filmo peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai.
„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
Kritikai ir peikė, ir gyrė
1931 m. spalio 8 d. Lietuvos kultūrinį gyvenimą sudrebino pirmojo lietuviško filmo premjera, įvykusi tuo metu moderniausiame Kauno kino teatre „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A).
Tu metu filmas susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo.
Kritikuojamas buvo aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys. Tačiau galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „įdomios sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas.
Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, pasak autoriaus, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, jog „tai reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.
Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo negalime – jis laikomas dingusiu.
Daugiau naujų akcentų
„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Komisijos atrinktų ir patvirtintų kūrybinių sumanymų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Nuo programos pradžios per kelerius metus įvairiose miesto vietose jau atsirado 43 akcentai. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete.
Plačiau apie kvietimą teikti idėjas filmui „Onytė ir Jonelis“ įamžinti: https://bit.ly/PirmasisFilmas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muziejų vertybių saugyklos Rumšiškėse architektūriniam konkursui pateikta 12 projektų
Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikta dvylika darbų, trečiadienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Mecosopranas J. Gringytė: operos „Teresė“ muzika – nežemiško grožio
Birželio 26 d. Pažaislio muzikos festivalis pristatys antrą didįjį koncertą Pažaislio vienuolyno kieme. Pirmą kartą Lietuvos publika išgirs retai skambančios Jules‘io Massenet operos „Teresė“ koncertinį atlikimą. Savo siu...
-
Pažaislio festivalio savaitė: atgaiva su klasika
XXIX Pažaislio muzikos festivalis šią savaitę klausytojus pradžiugins net keturiais koncertais, o renginių geografija drieksis nuo Kauno valstybinės filharmonijos salės iki jaukios Zyplių dvaro erdvės. ...
-
Į Kauną grįžta metų renginys „Birželio sodas“1
Metų renginys „Birželio sodas“, minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 14 d. 19 val., vėl kviečia susiburti Kauno IX forto muziejuje. Šių metų programoje – pagal autentiškus Lietuvos tremtinių atsiminimus sukurta scen...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 10–16 d.
Birželio 10 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10:30 val. – edukacinis užsiėmimas „Vasaros nuotykiai smėlyje“. Babtų kultūros centro terasa: 15 val. – projektas „Trys žingsniai link „Obuolinių“. Pirmas žing...
-
„Audra“ tęsiasi: festivalio veiksmas keliasi į Ąžuolyną
Trečiadienį prasidėjęs festivalis „Audra“ įsibėgėja, o stichijos Kaune tęsis iki pat sekmadienio. Apšilus pirmuosiuose festivalio koncertuose ir kultūrinėse veiklose, verta ruoštis ir finaliniams programos akcentams. &Scaron...
-
Autentiškas žvilgsnis į Taivano kasdienybę1
Pirmadienį Kaune atidaroma paroda „Taivanas 2 plius 2“, kviečianti pažvelgti į Taivano kasdienybę lietuvių ir taivaniečių kūrėjų akimis. ...
-
Violončelės virtuozei Kaunas – puikių kolegų ir šeimai nutikusio stebuklo miestas
Sėkmingai užbaigęs intensyvų pavasario koncertų sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras neskuba atostogauti. Šiomis dienomis Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su violončelės virtuoze Kristina Reiko Cooper ir maestro Constantinu Orbelianu...
-
Nacionaliniame kultūros forume aštriai diskutuota apie kultūros ir verslo sinergiją regionuose1
Nuolat visuomenei ir politikams priminti kultūros svarbą. Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentus, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą....
-
Turkų pianistas C. Çakmuras apie ankstyvą pripažinimą ir sėkmę: nebuvau kažkoks stebuklingas vaikas
Birželio 12 d. Pažaislio muzikos festivalyje svečiuosis jaunas ir itin perspektyvus turkų kilmės pianistas Canas Çakmuras (tariama Džanas Čakmuras). ...