- Giedrius Prunskus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno valstybinė filharmonija kviečia savo ištikimuosius klausytojus pasinerti į magišką muzikos, įkvėptos didžio vokiečių poeto Johanno Wolfgango von Goethe’s eilių, pasaulį.
Įkvepiantis siužetas
Minėdama 190-ąsias romantinės epochos genijaus mirties metines filharmonija kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, tenoru iš Vokietijos Ferdinandu von Bothmeriu, talentingu jaunosios kartos pianistu Ignu Maknicku ir dirigentu Robertu Šerveniku parengė koncertinę programą, kurioje skambės didinga Johanneso Brahmso kantata „Rinaldas“ ir neblėstančiu populiarumu pasižymintis Frederico Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 e-moll.
Meno istorijoje egzistuoja daug literatūrinių siužetų, amžių tėkmėje tapusių žymių kompozitorių įkvėpimo šaltiniu. Vienas tokių – italų poeto Torquato Tasso poema „Išlaisvintoji Jeruzalė“. Tai – didelės apimties, XVI a. gimęs kūrinys, kuriame yra daugybė siužetų, bet vienas įdomesnių – klastingos viliokės burtininkės Armidos soduose atsidūręs riteris Rinaldas.
Armida, pasak T. Tasso, buvo Damasko princo Hidraoto dukterėčia, dėdės pasiųsta į pirmojo kryžiaus žygio dalyvių stovyklą. Jos kerintis grožis užbūrė keletą narsių riterių, tad jie nusekė paskui Armidą į Damaską.
Pakeliui juos išlaisvino gražuolis riteris Rinaldas, bet ir jis neišvengė Armidos kerų. Armida karštai pamilo Rinaldą, išsivežė jį į tolimą salą, kur vaikštinėdamas po stebuklingus sodus riteris pamiršo kilnųjį tikslą, kuriam buvo save paskyręs.
Šis siužetas tapo Jeano Baptiste Lully, Georgo Friedricho Händelio, Christopho Willibaldo Glucko operų libretu. Tolimus šio siužeto atgarsius galima įžvelgti net Richardo Wagnerio „Parsifalyje“ (jaunąjį herojų Klingzoro soduose gundanti gražuolė Kundry). Šis siužetas patraukė ir J. Brahmso dėmesį, nors tiesioginiu įkvėpimo šaltiniu jam tapo ne T. Tasso kūrinys, o šio pagrindu keletu šimtmečių vėliau gimusi J. W. von Goethe's poema „Rinaldas“.
Darna ir balansas
J. W. von Goethe savo kūrinyje akcentuoja klasicizmo epochoje itin pamėgtą motyvą – konfliktą tarp jausmų ir pareigos. Konfliktas atskleidžiamas dialogo principu: tarp meilės kančių kankinamo pagrindinio herojaus ir jį išvaduoti atvykusių ir grįžti į laivą kviečiančių riterių.
J. Brahmsas, panaudodamas šią poemą, parašė kantatą tenorui, vyrų chorui ir orkestrui. Moters partijos kantatoje nėra – Armida betarpiškai nedalyvauja veiksme, jos buvimas yra tik numanomas. Kantatos pradžioje orkestras tarsi nutapo veiksmo aplinkybes: paslaptingą stebuklingųjų Armidos sodų peizažą iliustruoja tradiciškai su pastoraline lyrika besiasocijuojantys instrumentai – mediniai pučiamieji, miško romantiką iliustruoja valtornos. Kaip sakė pats J. Brahmsas: „Siekiau suteikti galimybę klausytojams kvėpuoti ypatingu oru, tvyrančiu burtininkės saloje.“
Remdamasis praeityje populiariu siužetu, J. Brahmsas panaudojo išraiškos priemones, būdingas klasicizmo epochai. Kantatoje galima išgirsti Ch. W. Glucko ir Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos atgarsius, o kai kurie orkestruotės ypatumai turi sąsajų su Ludwigo van Beethoveno kūryba, bet intonacinė dermė išlieka būdinga J. Brahmsui. Teigiama, kad Rinaldo ariją – iškankintos sielos balsą – galima priskirti prie geriausių J. Brahmso vokalinės lyrikos pavyzdžių.
Kantata „Rinaldo“ stebina darna ir pusiausvyra – tiek kalbant apie vokalinių ir orkestrinių partijų santykį, tiek apie solinių, chorinių ir orkestrinių epizodų kaitą. J. W. von Goethe’s poema nepasižymi dramaturginiu veiksmu, J. Brahmsas taip pat to nesiekia (tai – vienas pagrindinių skirtumų tarp operos ir kantatos, nes kantatai veiksmas nėra būtinas).
Klausytojas stebi ne dramaturginį vyksmą, o lyrinę – tapybinę sceną. Jos grožiui ypatingą reikšmę suteikia teminiai virsmai, kurie, atspindėdami siužetą, pasak kompozitoriaus, įgauna stebuklingų pasikeitimų charakterį. Vieną iš tokių pavyzdžių nurodo pats autorius: „kantatos pradžioje girdime, kaip Armida leidžia nuostabius kerus, o vėliau tas pats motyvas iliustruoja griūvančius sodus ir pilis“.
Klausytojas stebi ne dramaturginį vyksmą, o lyrinę – tapybinę sceną. Jos grožiui ypatingą reikšmę suteikia teminiai virsmai.
Kaskart – ypatingas įvykis
Rašyti kantatą „Rinaldo“ J.Brahmsas pradėjo 1863 m., bet užbaigė ją tik po penkerių metų – sėkmingai praėjus „Vokiškojo Rekviem“ premjerai. Kantata pirmą kartą buvo atlikta Vienoje 1869 m., dainavo tenoras Gustavas Walteris, studentų choras „Akademischer Gesangverein“, kuriame buvo trys šimtai dainininkų, grojo Rūmų operos orkestras, dirigavo pats kompozitorius.
Kantata „Rinaldas“ netapo itin dažnai skambančiu J. Brahmso kūriniu, todėl kiekvieną jos atlikimą galima laikyti ypatingu įvykiu. Kita vertus, muzikologai teigia, kad. klausantis šios kantatos, galima įsivaizduoti, kokia būtų buvusi opera, jeigu tokią būtų sukūręs didysis romantikas J. Brahmsas.
Sudėtingą ir ypatingo vokalinio meistriškumo reikalaujančią Rinaldo partiją Kauno valstybinės filharmonijos scenoje atliks vokiečių tenoras F. von Bothmeris, prieš 23 metus tapęs prestižinio Vienos teatro „Volksoper“ solistu ir ypač garsėjantis vokiškojo „Lied“ žanro (J. Brahmso, Roberto Schumanno, Franzo Schuberto dainų) interpretacijomis.
Scenoje – fortepijono talentas
Pirmojoje koncerto dalyje klausytojai turės neeilinę progą išgirsti mūsų tautietį, Kalifornijoje gimusį lietuvių jaunosios kartos pianistą I. Maknicką. Jis mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokykloje, vėliau išvyko studijuoti į Londoną, Karališkąją muzikos akademiją, kurios bakalauro studijas baigė aukščiausiu balu šios institucijos Fortepijono katedros istorijoje.
Už neeilinius pasiekimus talentingasis pianistas pelnė karalienės Elžbietos II apdovanojimą už meistriškumą (The Queen’s Award for Excellence). Tai buvo pirmasis atvejis, kai šį ypatingą apdovanojimą pelnė muzikas iš Lietuvos. Jaunasis pianistas itin džiaugiasi artėjančiu koncertu Kauno mieste, nes čia mokėsi jo senelis, dailininkas Bronius Maknickas ir Lietuvos teatrologijos patriarchas Vytautas Maknys (Maknickas).
I. Maknickas skambins lenkų romantinių garsų poeto Fryderyko Chopino Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui, kurį būtų galima palyginti su lyrine poema, kupina pakilių jausmų, begalinių melodijų ir ažūrinių pasažų. 20-mečio kompozitoriaus sukurtas koncertas sėkmės sulaukė jau pirmosios premjeros Varšuvoje metu. Po premjeros Paryžiuje kritikai rašė: „Šiose melodijose gyva dvasia, pasažai kupini fantazijos ir visa tai – nepaprastai originalu.“
Kas: Koncertas „J. W. von Goethe’s istorija apie riterį Rinaldą“.
Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kada: lapkričio 25 d. 18 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas4
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...