- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas.
Įkvepiantis procesas
I. Peleckienė apie stiklą kalba ne kaip apie kietą, trapią, skaidrią, iš smėlio gaunamą medžiagą. Stiklas tarsi artimas jos bendražygis. Jis motyvuoja, jis veda į šviesą, o kartais ir į destrukciją. Jis ne tik klauso, bet ir kalba.
„Pūsti pradėjau maždaug trisdešimties. Supratau, kad man reikia veiksmo, kad nenoriu paprasčiausiai sėdėti studijoje, kažką pjaustyti, dėti į krosnį“, – I. Peleckienė šlovino procesą, išlydytam stiklui įkvepiantį gyvybės.
Kol karštas stiklas virsta meno kūriniu, jis nueina ilgą kelią. Pirmiausiai žaliavos kaitinamos, vėliau suformuotas burbulas pučiamas iki norimos formos. Galiausiai jis talpinamas į atkaitinimo krosnį, šlifuojamas ir poliruojamas. Paklausta ar pūtimo procese reikia stiprių plaučių, kūrėja santūriai šyptelėjo. Labiau nei pastarieji, dirbant su stiklu svarbus pajautimas ir rankų greitumas. Vos tik šios per lėtai suka vamzdelį, karštas stiklas išsikraipo. Per daug atvėsęs – sustingsta. Pučiamo, karšto formavimo stiklo gaminiui nuo idėjos iki galutinio produkto reikia nueiti keletą etapų.
Supratau, kad man reikia veiksmo, kad nenoriu paprasčiausiai sėdėti studijoje, kažką pjaustyti, dėti į krosnį.
Kūrė Švedijoje
Tiesa, kur kas geriau, kai prie stiklo dirba ne viena, o bent kelios poros rankų.
„Prieš pečiaus vienas žmogus nedaug ką gali padaryti. Formuoti skulptūrą – taip, bet kuriant didesnį daiktą reikia pagalbos“, – atsigręžusi į Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ eksponuojamus darbus I. Peleckienė pasakojo, kad prie kai kurių iš jų dirbo dar du jos kolegos.
Mažesnius parodos „SET POINT1120°C“ darbus ji kūrė viena. Daugiausiai Švedijoje, nes Lietuvoje yra tik viena privati studija, kurioje galima užsiimti stiklo pūtimu. Parodoje, savo pavadinimu nurodančioje darbinę stiklo temperatūrą kaip atspirties tašką, eksponuojami pastarųjų ketverių metų ciklai – „SFUMATO. TRANSITION“ ir „TRANSITION. Ad in finitum“. Visuose juose kvestionuojama egzistencijos prasmė, laikinumas, tiesiama paralelė tarp stiklo trapumo ir žmogaus gyvenimo.
„Aš stengiuosi eksperimentuoti, o procesą susieju su alchemija, nes tai yra išorės ir vidaus derinys. Reikia prisijaukinti medžiagą“, – menininkė neslėpė, kad jai tai puikiai pavyksta.
Įspūdžius stiprina garsas
Irinos meistrystę paliudijo ir parodos atidaryme dalyvavę menininkai. Anot jų, niekam kitam nepavyksta užkalbėti stiklo taip, kaip tai daro Irina. Menininkė ištraukia jį iš taikomojo meno ir pateikia visai kitokia forma.
Pastarosios įspūdį autorės teigimu, sustiprina aplinka, šviesa, garsai. Savotiškoje stiklo operacinėje, kuri laikinai įsikūrė „Drobės“ galerijoje, vizualią patirtį praplečia garso instaliacijos autorė Tėja Paleckaitė – kūrėjos dukra. Tuo metu darbai čia kalba patys už save. Jie kviečia susimąstyti apie nematomą kūrybos proceso sudėtingumą, pajusti stiklo, kaip išraiškos priemonės unikalumą, suteikiantį galimybę akimirkos įprasminimui.
„Stiklas kaip medžiaga mane įkvepia. Negaliu sakyti, kad mano tikslas yra kurti iš stiklo. Man norisi jį implantuoti, kad būtų kaip žiedas, kaip kažkoks inkliuzas, bet kalbėtų“, – parodos autorė vylėsi, kad visi apsilankiusieji išgirs, ką nori pasakyti ši trapi medžiaga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...