- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skulptorius Gediminas Pašvenskas Kauno meniniame lauke atpažįstamas kaip šiuolaikinio žmogaus vertybių sistemą, silpnybes bei gyvenimo būdą kritikuojančių kūrinių autorius, save realizuojantis ne tik mažosios plastikos, juvelyrikos srityse, tačiau ir įgyvendindamas istorinei atminčiai skirtus projektus.
Tarp jų – ant pastato A.Mapu g. 18 atidengta atminimo lenta, skirta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungai. Buvusios žydų bendruomenės "Ezro" draugijos labdaros valgyklos pastate Žydų karių sąjunga veikė 1937–1940 m. Dabar čia įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. G.Pašvenskas sukūrė ir Kauno geto žydų policijos bei pogrindžio pasipriešinimo vadovui Judai Zupavičiui skirtą atminimo lentą.
Kokią patirtį įgyja, su kokiais iššūkiais susiduria menininkai, realizuodami tokius išskirtinę prasmę turinčius projektus? Apie tai – pokalbis su jaunosios kartos skulptoriumi G.Pašvensku.
– Miesto pastatus ženklinančios atminimo lentos tapatinamos su formalia pagarbos išraiška. Esate įgyvendinęs ne vieną memorialinės lentos projektą ne tik Kauno mieste. Kaip apibrėžtumėte, kas yra atminimo lenta? Ar tai tik gražus viešosios erdvės akcentas, į kurį dėmesį atkreipia tik mieste besilankantys turistai?
– Atminimo lenta – tai žinutė, kuri savo glaustu turiniu turi išsamiai papasakoti apie tai, kam memorialinė lenta yra skiriama. Svarbu yra rasti asmenybę, įvykį ar istoriškai svarbią vietą (priklausomai nuo to, kam skiriama lenta) reflektuojantį vizualų sprendimą – simbolį. Ne mažiau svarbu – atminimo lentą tinkamai įkomponuoti erdvėje, kurioje ji yra atidengiama, nes tai objektas, turintis atkreipti miestiečių, turistų dėmesį, suteikti aiškią informaciją.
– Kokia tokio memorialinio objekto vykdymo eiga: kur ieškote medžiagos apie asmenybę, įvykį, įsimintiną istorinę datą? Ar tai formalus faktų rinkimas, ar siekiate išsiaiškinti platesnį kontekstą? Sukurti naratyvą?
– Pirmasis žingsnis – surinkti kuo daugiau informacijos: iš knygų, istorinių šaltinių, bendraujant su žmonėmis, renkant gyvus pasakojimus, kurie yra ypač vertingi, kadangi informacija gaunama tiesiogiai, ji autentiška, turinti emocinį krūvį. Artimųjų pasakojimai, prisiminimai yra raktas į pirmines idėjas, kartu jų tolesnį vystymą. Autentiški pasakojimai išplečia kontekstą, gilina turinį.
– Ar ilgai trunka atminimo lentos vizualizavimo procesas, medžiagų pasirinkimas?
– Nuo eskizo iki galutinio kūrinio, jo įkomponavimo viešojoje erdvėje, praeina nemažai laiko. Kūrybinio proceso trukmė priklauso nuo konkrečių medžiagų, kurios yra pasirenkamos vizualizuoti atminimo lentą: vienų kompozicinių detalių gamyba trunka greičiau, kitų – ilgiau. Retais atvejais – tenka ieškoti alternatyvų. Medžiagas pasufleruoja pati idėja, jas atsirinkti nesunku. Laiko reikalauja ir formalus atminimo lentos įgyvendinimo aspektas: prašymai, leidimai ir kt. Tai taip pat proceso dalis.
– Kaip išlaikote balansą tarp meninės kūrybos ir formalių reikalavimų, kurių būtina laikytis kuriant memorialinę lentą?
– Atminimo lenta yra dokumentas. Gavęs užsakymą analizuoju galimybes, kaip projektą sukurti aiškų, informatyvų, pastebimą. Tai nėra kūrybinis procesas, kuriame turima absoliuti laisvė yra išnaudojama asmeninėms impresijoms išreikšti. Savirealizacija sietina su formų paieškomis – atradus originalią, reprezentatyvią formą, apipavidalinama idėja ir sukuriama simbolinė, ženkliška reikšmė.
Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.
– Ar atminimo lentos kūrimas palieka erdvės saviraiškai?
– Kiekvienas kūrybinis procesas yra puiki minčių mankšta. Tokie projektai padeda labiau susitelkti į konkrečią užduotį. Kiekvienas naujas užsakymas – įvairialypė patirtis. Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.
– Kokį atminimo lentos kūrimo projektą išskirtumėte kaip svarbiausią, sudėtingiausią ar įdomiausią savo kūrybinėje biografijoje? Kodėl?
– Skirtą Žydų karių sąjungai. Tai atminimo lenta karinei organizacijai, apie kurios egzistavimą prieš gaudamas projektą nieko nežinojau. Kai tarp kolegų užsimindavau apie tai, kokį projektą vystau, neretai iškildavo klausimų: kas tai, kada tai buvo ir pan.
Nebuvo lengva rasti vizualų sprendimą. Ši atminimo lenta skirta asmenų grupei, todėl užtrukau ieškodamas jungiančio simbolio, kadangi nesinorėjo standartinio sprendimo – mieste apstu stačiakampio formos atminimo lentų su tekstu. Norėjosi rasti prasmingą simbolį. Pasirinkęs antpečio formą atidaviau pagarbą kariams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Triušių parodoje Kaune – daugiau kaip 200 pūkuotų ilgaausių1
Ateinantį savaitgalį, lapkričio 30–gruodžio 1 d., kauniečiai ir miesto svečiai galės pasigrožėti įvairiausių veislių triušiais, sužinoti naudingų dalykų apie jų auginimą ir dalyvauti kitokiose veiklose. Visa tai vyks prekybos mies...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Kauno sporto halėje po 20 metų pertraukos ir vėl skambėjo „G&G Sindikatas“7
Lapkričio 23-iąją Kauno sporto halėje įvyko ilgai lauktas „G&G Sindikato“ koncertas, kuris subūrė pilnutėlę salę lietuviško repo gerbėjų. Šis koncertas buvo ypatingas dėl dviejų sentimentalių progų: grupė sugr...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...