Palikti ženklą, turintį išliekamąją vertę

Skulptorius Gediminas Pašvenskas Kauno meniniame lauke atpažįstamas kaip šiuolaikinio žmogaus vertybių sistemą, silpnybes bei gyvenimo būdą kritikuojančių kūrinių autorius, save realizuojantis ne tik mažosios plastikos, juvelyrikos srityse, tačiau ir įgyvendindamas istorinei atminčiai skirtus projektus.

Tarp jų – ant pastato A.Mapu g. 18 atidengta atminimo lenta, skirta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungai. Buvusios žydų bendruomenės "Ezro" draugijos labdaros valgyklos pastate Žydų karių sąjunga veikė 1937–1940 m. Dabar čia įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. G.Pašvenskas sukūrė ir Kauno geto žydų policijos bei pogrindžio pasipriešinimo vadovui Judai Zupavičiui skirtą atminimo lentą.

Kokią patirtį įgyja, su kokiais iššūkiais susiduria menininkai, realizuodami tokius išskirtinę prasmę turinčius projektus? Apie tai – pokalbis su jaunosios kartos skulptoriumi G.Pašvensku.

– Miesto pastatus ženklinančios atminimo lentos tapatinamos su formalia pagarbos išraiška. Esate įgyvendinęs ne vieną memorialinės lentos projektą ne tik Kauno mieste. Kaip apibrėžtumėte, kas yra atminimo lenta? Ar tai tik gražus viešosios erdvės akcentas, į kurį dėmesį atkreipia tik mieste besilankantys turistai?

– Atminimo lenta – tai žinutė, kuri savo glaustu turiniu turi išsamiai papasakoti apie tai, kam memorialinė lenta yra skiriama. Svarbu yra rasti asmenybę, įvykį ar istoriškai svarbią vietą (priklausomai nuo to, kam skiriama lenta) reflektuojantį vizualų sprendimą – simbolį. Ne mažiau svarbu – atminimo lentą tinkamai įkomponuoti erdvėje, kurioje ji yra atidengiama, nes tai objektas, turintis atkreipti miestiečių, turistų dėmesį, suteikti aiškią informaciją.

– Kokia tokio memorialinio objekto vykdymo eiga: kur ieškote medžiagos apie asmenybę, įvykį, įsimintiną istorinę datą? Ar tai formalus faktų rinkimas, ar siekiate išsiaiškinti platesnį kontekstą? Sukurti naratyvą?

– Pirmasis žingsnis – surinkti kuo daugiau informacijos: iš knygų, istorinių šaltinių, bendraujant su žmonėmis, renkant gyvus pasakojimus, kurie yra ypač vertingi, kadangi informacija gaunama tiesiogiai, ji autentiška, turinti emocinį krūvį. Artimųjų pasakojimai, prisiminimai yra raktas į pirmines idėjas, kartu jų tolesnį vystymą. Autentiški pasakojimai išplečia kontekstą, gilina turinį.

– Ar ilgai trunka atminimo lentos vizualizavimo procesas, medžiagų pasirinkimas?

– Nuo eskizo iki galutinio kūrinio, jo įkomponavimo viešojoje erdvėje, praeina nemažai laiko. Kūrybinio proceso trukmė priklauso nuo konkrečių medžiagų, kurios yra pasirenkamos vizualizuoti atminimo lentą: vienų kompozicinių detalių gamyba trunka greičiau, kitų – ilgiau. Retais atvejais – tenka ieškoti alternatyvų. Medžiagas pasufleruoja pati idėja, jas atsirinkti nesunku. Laiko reikalauja ir formalus atminimo lentos įgyvendinimo aspektas: prašymai, leidimai ir kt. Tai taip pat proceso dalis.

– Kaip išlaikote balansą tarp meninės kūrybos ir formalių reikalavimų, kurių būtina laikytis kuriant memorialinę lentą?

– Atminimo lenta yra dokumentas. Gavęs užsakymą analizuoju galimybes, kaip projektą sukurti aiškų, informatyvų, pastebimą. Tai nėra kūrybinis procesas, kuriame turima absoliuti laisvė yra išnaudojama asmeninėms impresijoms išreikšti. Savirealizacija sietina su formų paieškomis – atradus originalią, reprezentatyvią formą, apipavidalinama idėja ir sukuriama simbolinė, ženkliška reikšmė.

Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.

– Ar atminimo lentos kūrimas palieka erdvės saviraiškai?

– Kiekvienas kūrybinis procesas yra puiki minčių mankšta. Tokie projektai padeda labiau susitelkti į konkrečią užduotį. Kiekvienas naujas užsakymas – įvairialypė patirtis. Vertybė palikti savo ženklą, žinant, kad jis nėra laikinas, turintis išliekamąją vertę. Tai padėka šaliai, gimtajam miestui.

– Kokį atminimo lentos kūrimo projektą išskirtumėte kaip svarbiausią, sudėtingiausią ar įdomiausią savo kūrybinėje biografijoje? Kodėl?

– Skirtą Žydų karių sąjungai. Tai atminimo lenta karinei organizacijai, apie kurios egzistavimą prieš gaudamas projektą nieko nežinojau. Kai tarp kolegų užsimindavau apie tai, kokį projektą vystau, neretai iškildavo klausimų: kas tai, kada tai buvo ir pan.

Nebuvo lengva rasti vizualų sprendimą. Ši atminimo lenta skirta asmenų grupei, todėl užtrukau ieškodamas jungiančio simbolio, kadangi nesinorėjo standartinio sprendimo – mieste apstu stačiakampio formos atminimo lentų su tekstu. Norėjosi rasti prasmingą simbolį. Pasirinkęs antpečio formą atidaviau pagarbą kariams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių