Grupinės parodos, regis, visiškai nestebinantis reiškinys. Vis dėlto Kauno paveikslų galerijoje pristatoma paroda "Abi" yra gana neįprasta. Čia galima pamatyti keramikių mamos ir dukros kūrinius, tačiau tai tik įdomi detalė, nes kiekviena kūrėja išsiskiria individualumu, originaliomis idėjomis ir formomis.

Sustingęs jausmas

Augustės Olšauskaitės darbai pasižymi elegancija, apžiūrint juos galima atrasti istoriją, atsigręžiama į žmogų, jo gyvenimiškus potyrius, kūrybos tematiką. Lilija Olšauskienė pateikia gan kontrastingas, griežtas formas, palyginti su aptakių linijų dukros darbais, tai kampuoti, plokštumomis formuojami kūriniai.

Parodos apraše teigiama: "Abi – tai įsisąmonintas artimas bendrumas. Kūrybinis vaizdas gimsta ten, kur jautiesi esąs vientisas, nesukarpytas, formų ir spalvų pasauliuose. Abi – dviese – motina ir dukra. Abi – nebūtinai viena šalia kitos. Abi – tai buvimas kartu ir atskirai."

A.Olšauskaitės kūrinyje "Laukimas" itin puikiai išnaudojamos plastinės keramikos galimybės, faktūros ir paviršiaus formavimas padeda perteikti kūrinio idėją. Tai laukimas, kada nauja gyvybė pasirodys pasaulyje.

Suskilinėjęs, tamsiomis dėmėmis padengtas mažosios skulptūros paviršius atkartoja motinos kūno pokyčius, vaizduoja fizinį nėštumo aspektą. Nors pats paviršius atrodo gana skausmingas, formuojama apsunkusi figūra, tačiau šis laukimas ne baisus ir kankinantis – skulptūra padengta šviesia, blizgia glazūra, tarsi sukuriančia atsvarą formos sunkumui.

Motinos įsčiose bręstanti nauja gyvybė keičia kūną, jį labai paveikia, bet pati motinystė ir laukimas - šviesi, prasminga moters gyvenimo dalis. Skulptūra atrodo skausminga, bet kartu juntamas pozityvumas pasiaukojimas, kantrybė.

Geometrijos šiluma

L.Olšauskienės kūrinių linijos griežtesnės, tačiau įspūdį sušvelnina pasirinkti švelniai grublėti, glazūra padengti paviršiai, todėl skulptūros neatrodo šaltos. Žvelgiant vien į formas, būtų galima atrasti panašumų su čekų kubistų keramika - griežtų formų, plokštumomis formuojamais kūriniais.

Tiesa, čekų kubistai savo keramiką padengdavo monochrominėmis spalvomis. Taip pat būdinga griežtos linijos, paviršiaus lygumas. L.Olšauskienė, pasirinkdama faktūras ir spalvas, suteikia kūriniams minkštumo, netgi moteriškumo.

Itin ryškus santykis juntamas tarp L.Olšauskienės kūrinių "Persišviečiančios formos" ir "Kavinuko geometrija". Pirmąją kompoziciją sudaro trys vienodos formos, tačiau skirtingo dydžio objektai. Vis dėlto objektai nėra vienodi: paprasta, lygi plokštuma pakeičiama iš molio juostelių sulipdytu paviršiumi, kuriančiu vis kitokį molio piešinį. Menininkė, pasinaudodama spalvomis ir padengdama vieną, vidurinįjį, objektą, parodo, kaip spalva bei faktūra gali keisti formą.

Kūrinys "Kavinuko geometrija" atkartoja tą pačią formą kaip ir prieš tai aptartas kūrinys. L.Olšauskienė sėkmingai perkelia anksčiau naudotas skulptūrines formas į taikomąją dailę. Nors nebelieka labai ryškaus šviesos žaismo, kavinukas taip pat yra estetiškas – uždaresnės formos, lakoniškų linijų kūrinys žavi vientisumu bei organiškumu.

Kraujo ir kūrybos ryšys

Abi kūrėjos eksperimentuoja su keramika ir kitomis medžiagomis. A.Olšauskaitė kūrinyje "Pumpuras" panaudoja žalią veltinį, iš šio tarsi iškyla elegantiška, išilgintų formų skulptūra. Taip menininkė parodo blizgios, slidžios glazūros ir minkšto, šviesą sugeriančio veltinio kontrastą, kuria naujos gyvybės, gamtos temą.

L.Olšauskienės ekspozicijos centre esančiame kūrinyje akvariumas priderina stiklo elementus. Stiklas apgaubia keramiką ir yra jos gaubiamas. Keraminiai kompozicijos elementai apsupa mažus stiklinius akvariumus, o pastarieji gaubia ir saugo trapius molinius koralus.

Lilija ir Augustė parodoje "Abi" atsiskleidžia kaip individualios, tačiau viena kitą papildančios menininkės. Vis dėlto galima atrasti vieną nepaneigiamą panašumą – iš mamos dukra išties paveldėjo meilę keramikai ir kūrybai.

Kas? L ir A.Olšauskienės keramikos darbų paroda "Abi".

Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje.

Kada? veikia iki balandžio 27 d.