- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
-
Parodoje Kaune – A. Šato tikrosios gyvenimo spalvos
"Tapyba – mano gyvenimo pratęsimas", – už prieš ketverius metus mirusį dailininką Alfredą Šatą sako jo žmona ir jai pritaria jubiliejinės tapytojo parodos kuratoriai Žydrė ir Edmundas Kaduševičiai.
Sakralumo palytėta
Liūdna, kad neeilinio talento dailininko jau nėra tarp mūsų, dar liūdniau, jog vieno iškiliausių kauniečio menininko jubiliejumi pasirūpino tik jo draugai ir žmona, kuri prieš porą metų siūlė surengti (savotiškai pakartoti) prieš tris dešimtmečius itin plačiai nuskambėjusią A.Šato, Alfonso Vilpišausko, Arūno Vaitkūno, Jūračio Zalenso, Mikalojaus Šalkausko jungtinę parodą Kauno paveikslų galerijoje. "Tai buvo didelis įvykis", – iki šiol ją puikiai prisimena daug dailininkų.
Deja, nė vieno tos parodos autoriaus šiandien nėra tarp gyvųjų, praktiškai visi jie buvo širdininkai. Liūdna, kad Aldonos Šatienės iniciatyvą užgesino abejingumas ir projektinės veiklos biurokratija, kuri dažniausiai būna palanki toli gražu ne menui, bet vadybiniams, įvaizdžio kūrimo sugebėjimams. Ir A.Šatas jų neturėjo, jam užteko tapybos, ji jam buvo visas gyvenimas, todėl savotiškai dėsninga, kad projektinės veiklos eroje jubiliejinė tapybos grando paroda artimųjų rūpesčiu buvo surengta gana nedidelėje erdvėje – senamiestyje įsikūrusioje privačioje "Parko galerijoje".
Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera: prie pat Katedros ypatingame pastate esančioje galerijoje veikia ir bažnytinio meno ekspozicija – visa tai ypač tinka A.Šato tapybai atsiskleisti, kuri tarsi savaime turi sakralumo dėmenį ir išgyvenimų gelme bei tikrumu tiesiog sukrečia.
Nutapęs gyvenimą
Kaune gimęs, užaugęs, šiame mieste savo gyvenimą nugyvenęs dailininkas A.Šatas tik savam krašte nebuvo pranašu, užsienyje jis buvo pripažintas, pelnęs daugybę premijų ir graibstomas meno mylėtojų, o, pvz., prieš porą dešimtmečių Kauno architektų sąjungos tuometėje Alberto galerijoje surengtos parodos visus iki vieno A.Šato darbus nupirko kolekcininkas iš Kanados. Jo darbų turi ir Maskvos dailės muziejus, atsiuntęs raštą, kuriame nurodyta, jog įsigis ir kitų tapytojo darbų, jei tik šis jų pasiūlys. Beje, reikia pažymėti, jog A.Šatas niekada netapė jokių leninų ar darbo didvyrių, tapyba jam buvo kaip oras, kurio neužteršė nei konformizmu, nei melu.
Deja, šiandieniame Modernaus meno muziejuje Vilniuje A.Šato darbų nerasime. Jo darbai eksponuoti Vokietijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, didžiuma jų – privačių galerijų ir nacionalinių muziejų nuosavybė.
Dalininkas, dar būdamas jaunas, 1981 m. laimėjo antrąją premiją sąjunginėje jaunųjų menininkų parodoje Taškente (pirmąją pelnė siužetas apie Baikalo Amūro magistralę, A.Šato darbas buvo "Moters portretas"), 1986 m. tapytojui buvo paskirta pirmoji premija plenere Haiduboschermeny (Vengrija), 1990 m. – pirmoji premija konkurse "800 metų senajam Hanzos miestui Lemgo" (Vokietija). Ir vėl norisi pastebėti, kad dailininkas rašė ne vieną prašymą stipendijai gauti, tačiau jos nėkart negavo.
A.Šatas niekada netapė jokių leninų ar darbo didvyrių, tapyba jam buvo kaip oras, kurio nesuteršė nei konformizmu, nei melu.
Šiandien ne tai svarbiausia, apie viską pasako ne iškilios CV eilutės, o likę dailininko darbai, kur kas iškalbingesni už žodžius – tobula spalvos pajauta, nepriekaištinga kompozicija, išskirtinis piešimo talentas ir nenusakoma gelmė bei tikrumas, kurio nei išmoksi, nei suvaidinsi. Galima teigti, kad jis turėjo neeilinį sugebėjimą nutapyti patį gyvenimą: su juo balta ir juoda, su jo įvairiomis spalvomimis, su jo skausmu ir grožiu, kančia ir didybe – jo drobėse nėra vienos gyvenimo pusės, jose – jis visas.
Tapyba ir filosofija
Beje, į tapybą A.Šato, gimusio 1948-ųjų spalio 6 d., kelias nebuvo paprastas ir lengvas. 1969 m. dailininkas stojo į tuometinį Vilniaus dailės institutą (VDI) studijuoti tapybos, tačiau neįstojo. Tuomet VDI Kauno vakariniame skyriuje pasirinko tekstilę, kur jau mokėsi būsimoji dailininko žmona Aldona.
Vienos peržiūros metu tuometis instituto rektorius Vincentas Gečas, pamatęs A.Šato gobeleną, pasakė: "Čia – tapyba" ir pasiūlė surengti parodą, po kurios jaunasis dailininkas iškart buvo perkeltas studijuoti tapybos. Dėstytojai greitai pastebėjo neeilinius koloristinius, piešimo gabumus, tačiau tuomet studijas sustabdė nuo vienuolikos metų dailininką persekiojusi širdies liga. 1978 m. A.Šatas baigė Vilniaus dailės institutą, įgydamas tapytojo diplomą, ir neatsitiktinai jo baigiamasis darbas – "Jurgio Brėdikio portretas", dailininkui du kartus buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, pirmą kartą operavo profesorius J.Brėdikis, antrąkart – profesorius Rimantas Benetis.
2000 m. prie namų sode sukniubusį jį rado žmona ir tik greita reakcija ir nenutrūkusi viltis, kai, regis, ji jau buvo apleidusi ir menininką gelbėjusius medikus, privertė plakti sustojusią dailininko širdį dar keturiolika metų. Dailininkas mirė 2014-ųjų lapkričio 25 d.
Kaip pastebi menotyrininkas Paulius Stanišauskas, A.Šatas savo kūryboje evoliucionavo nuo ekspresionizmo iki abstrakcionizmo, bet nepaniro vien tik į šias tapybos menines sroves. Jis sugebėjo jautriai ištapyti žmogaus sielos atspindį gana realistiniame portrete, paprasčiausią gėlių puokštę – nepaprastame natiurmorte.
Virtuoziškai naudodamasis spalva, linija, dėme dailininkas ant drobės ne tik sprendė rimtus filosofinius klausimus, bet ir mėgavosi tapyba, atskleisdamas jos dekoratyvines, estetines galias.
Retrospektyvinis nedetalizuojantis žvilgsnis atveria esminį A.Šato kūrybos bruožą: pasaulio dualizmo paslaptį. Tikrosios gyvenimo spalvos randasi iš nuolatinio balansavimo tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, galiausiai – tarp būties ir nebūties. Atsakyti į šį amžiną klausimą dailininkas bandė ir darbų tematika, ir pačia tapyba kaip raiškos priemone, išradingai naudodamas jos teikiamas galimybes.
Visu tuo galima įsitikinti retrospektyvinėje A.Šato parodoje "Parko galerijoje", kurioje – itin reta proga pamatyti išskirtinio talento ilgam atmintyje įstringančius dailininko darbus.
Kas? Paroda "Tapyba – mano gyvenimo pratęsimas".
Kur? "Parko galerijoje".
Kada? Veikia iki lapkričio 30 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką1
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Jau šį savaitgalį „Žalgirio“ arena pavirs didžiausiu naktiniu klubu visoje Europoje
Daugiau kaip pusę metų reklamuotas koncertas, kuriame linksminsis net 10 t8kst. lankytojų iš visų Baltijos šalių, vyks jau šį penktadienį. „Žalgirio“ arena bus transformuota į milžinišką naktinį klubą. &Scar...
-
Džiazo muzika – laisvės ambasadorius
Kaune, kuris visada garsėjo savo kultūrinio gyvenimo gausa, atgimsta, o gal ir gimsta iš naujo džiazo muzikos puoselėjimo tradicijos, kurias puikiai atvaizduoja ir įgarsina Teatro klube rengiami „Jam Sessions“. ...
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis2
Šeštadienį, gegužės 18 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...