Birželio 11 d. Raudondvario kultūros centre kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostine 2022“ festivalis pristatys kompozitoriaus iš Maltos Rubeno Zahros operą „Kirana“. Birželio 19 d. pasakiškoje Tado Ivanausko Obelynės sodyboje skambės kompozitoriaus ir dirigento Mindaugo Piečaičio naujai aranžuotas Šarlio Kamilio Sen Sanso kūrinys „Žvėrių karnavalas. Didžioji zoologinė fantazija“. Koncerto scenarijus sukurtas pagal Indrės Šeputienės, Sonatos Latvėnaitės ir Vitos Matulytės knygą „Maestro (ne)leidžia groti“. Abiejuose koncertuose jaunųjų klausytojų lauks ne tik porcija geros muzikos, bet ir galimybė įsitraukti į kūrybines veiklas.

Pažaislio muzikos festivalis, būdamas vienu seniausių ir didžiausių klasikinės muzikos festivalių Lietuvoje, kreipia didelį dėmesį į jaunųjų klausytojų ugdymą ir supažindina tiek su klasikinės muzikos lobynais, tiek ir šiuolaikinių autorių kūriniais.

Sanskrite „Kirana“ – žvaigždžių šviesa

Kompozitorius R. Zahra, kurio savitas muzikinis stilius persmelktas klasikos, roko, džiazo ir pasaulinės muzikos dermių, birželio 11 d. pakvies į mistinę, senovės kultūrų mitais paremtą pasaulio sukūrimo istoriją. Operos centre – Kirana – šviesa, kuri ištirpdo tamsą, garsas, kuris nutraukia tylą. Pranašiškas sapnas byloja, kad Kirana turi sukurti visiškai naują pasaulį su dangumi viršuje ir žeme apačioje, kuriame gyvena įvairiausi padarai. Šviesai priešinasi keturios mitinės būtybės, kurias ji paverčia keturiais elementais: vandeniu, žeme, oru ir ugnimi, o pati Kirana virsta į gyvybingas sėklas, vėjo išnešiotas po visą pasaulį.

A. Schlichtkrull nuotr.

„Kirana“ – 2014 m. kukliai, tik su viena vietine mokykla pradėtas edukacinis projektas, kuris išaugo iki tarptautinio, tarpdisciplininių menų projekto, jau atlikto penkiolikoje šalių.“ – pasakoja operos kompozitorius ir sumanytojas R. Zahra. „Mane suintrigavo idėja rasti būdą, kaip kartu su vaikais sukurti kažką naujo ir ne tik juos mokyti, bet ir suteikti jiems galimybę patiems kurti. Opera supažindina vaikus su labai šiuolaikiška estetika – muzikoje, choreografijoje, scenografijoje, todėl skatina vaikus mąstyti apie meną, šokį, muziką už jiems įprastų ribų. Visa mano naudojama muzikos technika yra paimta iš šiuolaikinio repertuaro. Pirmoje scenoje vaikai groja naudodami išplėstinę fortepijono techniką, vėliau naudojama vandens sekvencija iš garsaus šiuolaikinio kompozitoriaus Tano Duno „Vandens koncerto“. Pastebėjau, kad vaikai neturi išankstinio nusistatymo, kokia turėtų būti muzika, todėl jiems labai priimtinas muzikavimas netradiciniais būdais, o suvokti šiuolaikinę muziką jiems daug lengviau, nei suaugusiems.“

Raudondvario kultūros centre įvyksiančią operą „Kirana“ penkias dienas kuria vaikai kartu su trimis profesionaliais atlikėjai iš Maltos. Ką vaikai sukurs – tas bus parodyta ir scenoje. Tuo tarpu operos scenografija taps profesionalaus Maltos menininko animuoti Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos moksleivių darbai, sukurti dar 2020 m. rudenį vykusių kūrybinių dirbtuvių metu. Renginys nemokamas.

T. Ivanausko sodyboje įsikurs „Žvėrių karnavalo“ gyvūnija

Birželio 19 d. naujai atrastoje, nuostabioje Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, ko gero, sutiksite kengūrą, dramblį ar kokį kitą žvėrį, nes jaukiuose sodybos soduose jie atgis teatralizuotame koncerte visai šeimai „Maestro (ne)leidžia groti“. „Labai norėjome, kad kūrinį atliktų kuo daugiau jaunų pianistų, kad  jie patirtų muzikavimo ansamblyje džiaugsmą, tad pasirinkome Vokietijoje gyvenančio dirigento ir kompozitoriaus M. Piečaičio aranžuotę, kurią jis kūrė savo mokiniams“, – pasakoja projekto autorė ir režisierė S. Latvėnaitė-Kričenienė. Koncerto scenarijumi taps I. Šeputienės, S. Latvėnaitės ir V. Matulytės sukurta spalvinga istorija „Maestro (ne)leidžia groti“, paremta tikrais genialiojo Š. K. Sen Sanso gyvenimo ir kūrybos faktais.

Kūrėjų archyvo nuotr.

Maestro vieną vakarą susapnuoja keistą kūrinį – „Žvėrių karnavalą“, nuo kurio prasideda įdomi, intriguojanti, pilna pokštų ir muzikinių citatų kelionė. Ir būtent dėl pastarųjų kaip realiame gyvenime, taip ir knygoje, maestro, saugodamas savo reputaciją, uždraudžia viešai šį kūrinį groti. Iš viso būrio gyvūnų išskirtine tampa tik gulbė ir jos pjesė.

„Vaikų ir suaugusiųjų drauge kuriamas menas yra unikalus. Vaikai pamažu pažįsta, jog, kaip teatre, taip ir gyvenime, yra scena, užkulisiai ir vaidmenys. O ko suaugusieji, pasirodydami kartu su vaikais scenoje mokosi? Ar tik ne laisvės ir drąsos eksperimentuoti ir nebijoti klysti? Nėra tokio amžiaus, kurį pasiekus, derėtų abejoti išėjimu į sceną ar kūrybos pradžią. Juk ir Š. K. Sen Sansas pirmąjį savo kūrinį parašė būdamas 4-erių metų ir kūrybą tęsė iki gyvenimo saulėlydžio – 86-ųjų savo gyvenimo metų.” – sako S. Latvėnaitė-Kričenienė.

Po koncerto mažieji klausytojai bus kviečiami į inovatyvaus kūrybinio ugdymo darželio „Strazdanėlės“ ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokytojų parengtas kūrybines dirbtuves. Projektas draugiškas autistiškiems vaikams ir jų šeimoms.