- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskelbus apie „Saulės ir jūros“ rodymus Vilniaus taksi parke – dėmesys šiam kūriniui neslopsta. Trečią gruodį iš eilės šiuolaikinės operos-performanso gastrolių metai užbaigiami Lietuvos sostinėje, o nauji šįkart bus pasitinkami gimtajame autorių mieste. Vasario 14–18 dienomis pasaulyje įvertintas dainuojantis paplūdimys įsikurs Kaune esančiame BLC verslo centre.
„Saulės ir jūros“ rodymas Kaune kelia ypatingą jaudulį – tai miestas, kuriame augau ir dar paauglystėje patyriau esminius pasaulėvaizdžio virsmus. Gyvenau ir dirbau čia ir po studijų Vilniuje bei Pekine, negalėdama išsivaduoti iš prieraišumo. Kauno fotografijos mokykloje sutikau Rugilę, o kavinėje „Suflerio būdelė“ – Liną. Simboliška, kad apsisukus gyvenimo ir kūrybos ratui, sugrįžtama į pradžių pradžią, be kurios nebūtų ir šio kūrinio“, – apie „Saulės ir jūros“ rodymo Kaune reikšmę ir menininkių trijulės pažintį pasakojo kūrinio libreto autorė Vaiva Grainytė.
2019 m. „Auksiniu liūtu“ Venecijos meno bienalėje įvertinta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės „Saulė ir jūra“ per pastaruosius metus buvo rodyta 26 šalyse ir visur žiūrovus stebino savo neįprasta forma. Šiuolaikinės operos scena kūrinyje – dirbtinis paplūdimys, kuriame atlikėjai dainuoja gulėdami. Švelnios melancholijos, ironijos ir gyvenimo trapumo nuojautų įkrautą kūrinį žiūrovai stebi iš viršaus – iš saulės perspektyvos. Tiesa, pavadinime minima saulė ir jūra tėra menamos, jas išduoda nebent pliažo poilsiautojų kremai nuo saulės, šlapi plaukai ar drėgna oda.
E. Levin nuotr.
Saulę su klasės draugėmis, pamenu, esame gaudžiusios prie Lampėdžių karjero, tik tame paplūdimyje niekas nedainavo.
Pagrindinius kūrinio atributus, pasak „Saulės ir jūros“ režisierės ir scenografės R. Barzdžiukaitės, ji savaip jaukinosi dar gyvendama Kaune: „Kai vaikystėje gyvenau Kalniečių mikrorajone, devintame aukšte, ir langai dar neizoliuodavo nuo gatvės triukšmų taip gerai, kaip dabar, pamenu, kad vakarais prieš užmiegant įsivaizduodavau, kad tai ne automobiliai važiuoja, o jūra ošia. Ir būdavo užmigti ramu.“ Rugilė pasakojo, kad net rakursas iš aukštai – jos sena komforto zona, mat nemėgusi eiti į kiemą, mieliau akį ten užmesdavo iš balkono. „O saulę su klasės draugėmis, pamenu, esame gaudžiusios prie Lampėdžių karjero, tik tame paplūdimyje niekas nedainavo“, – papildė R. Barzdžiukaitė.
E. Levin nuotr.
Išskirtinė „Saulės ir jūros“ rodymo sąlyga – specifinė erdvės architektūra. Per kelis aukštus balkonu iš vidaus apjuostas BLC verslo centras žiūrėjimo iš viršaus patirčiai tinka idealiai. Prie Kauno Vienybės aikštės stovinčio pastato istorija siekia 1975 m., kai čia buvo pastatytas „Miestprojektas“ (Miestų projektavimo instituto rūmai).
Vienybės aikštėje augantys medžiai buvo mano žaidimų aikštelė.
Kūrinio kompozitorei L. Lapelytei ši vieta ypatingai artima: „baigusi tuometinį Kauno politechnikos institutą čia dirbo mano mama. Popietes leisdavau elektros projektavimo kabinete prie braižymo lentos, gerai žinojau valgyklų meniu, Vienybės aikštėje augantys medžiai buvo mano žaidimų aikštelė. Vietoje, kur įsikurs „Saulės ir jūros“ paplūdimys, vykdavo Kalėdų šventė, čia rateliu sukdavosi instituto darbuotojų vaikai. Kiek siurrealu sugrįžti su kito žanro Kalėdų „eglute“, bet labai laukiu šio įvykio“, – pasakojo Lina, kurią papildė Rugilė, prasitardama, jog galimai kartu sukosi tose pačiose „eglutėse“, mat „Miestprojekto“ pastate darbavosi ir jos tėtis.
E. Levin nuotr.
2004 m. po pastato rekonstrukcijos buvęs „Miestprojektas“ tapo BLC verslo centru, kurio per kelis aukštus balkonais apjuostame vestibiulyje „Saulė ir jūra“ bus rodoma 2024 m. vasario 14–18 dienomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas10
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...