Iki šiol neeksponuoti radiniai

Šie metai Kauno rajono savivaldybei yra jubiliejiniai – savivaldybė, kaip administracinis vienetas, švenčia įkūrimo 70-metį. Tačiau dabartinio Kauno rajono teritorijoje žmonės gyveno nuo pat akmens amžiaus. Tad Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su VDKM, dar pernai spalį Raudondvario pilyje surengė parodą „Šilelio senkapio radiniai“, kurioje buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, sugrąžinti parodai į Raudondvarį, kurio apylinkėse ir buvo rasti.

„Lentainių piliakalnis kartu su jo papėdėje įsikūrusia gyvenviete ir šalia jos esančiu senkapiu (Kauno r. Domeikavos sen. Radikių k.) yra labai vertingas archeologinis kompleksas, nacionalinės reikšmės valstybės saugomas objektas. Šimtmečius ar net tūkstantmečius po žemėmis išbuvę daiktai, atrasti archeologinių tyrimų metu, kasant žemę, smėlyje vėjo atpustyti ar atsitiktinai aptikti, padeda dėlioti kaimo ir aplink jį esančių vietovių istoriją, liudija nepertraukiamą gyvenimą nuo I tūkstantmečio pradžios“, – pasakoja parodos kuratorė, VDKM muziejininkė Gerarda Dručkuvienė.

Vadinamieji akiniai papuošalai (puošti akis primenančiais ornamentais) pasakoja apie pirmuosius amžius po Kristaus, o rastos monetos atskleidžia, kad čia gyventa ir XVII a.

„Laidojimo tradicijų įvairovė ir kaita, griautiniai (nedeginti) ir degintiniai palaidojimai patvirtina, kad čia buvo ilgai gyventa. Toks ilgas laikotarpis leidžia daryti išvadas apie Vidurio Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, jo raidą ir kaitą, nekalbant jau apie tai, kad čia aptikta  viduriniojo ir naujojo akmens amžių stovyklų“, – sako G. Dručkuvienė.

Organizatorių nuotr.

Eksponatų specifika

Raudondvario pilyje pristatomoje parodoje bus eksponuojama VDKM saugoma Radikių akmens amžiaus stovyklaviečių, kurias 1959 m. tyrė Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, vadovaujamas archeologės Rimutės Rimantienės, Radikių senkapio, kurį 1959 m. ir 1967 m. tyrė Kauno valstybinis istorijos muziejus (dabar VDKM), vadovaujamas archeologės Kazimieros Gabriūnaitės, tyrimų medžiaga. Be to, nemaža dalis Radikių kaime ir aplink jį rastų pavienių I tūkst. pradžios–II tūkst. vidurio radinių, taip pat radiniai iš suardytų žirgų kapų.

G. Dručkuvienė pasakoja, kad akmens amžiaus stovyklavietėse rasta titnaginių širdinių strėlių antgalių, gremžtukų, gramdukų ir kitų smulkių dirbinių, akmeninių ir titnaginių kirvukų, kaplių nuolaužų, taip pat storasienės keramikos šukių, papuoštų virvelės įspaudomis, įraižomis, nežymiai brūkšniuotų.

Lentainių-Radikių kompleksas išsiskiria iš kitų archeologinių Lietuvos paminklų atsitiktinių radinių gausa.

„1959 m. ištirti 74 Radikių senkapio griautiniai kapai, juose rasta apie 250 vnt. radinių, datuojamų XIV–XV a. 1967 m. ištirti 22 to paties senkapio griautiniai palaidojimai. Juose rasta 51 radinys, datuojamas XVII a. Tiek radinių gausa, tiek jų tipologija išsiskyrė kapas Nr. 4, kuris datuojamas V–VII a.“, – pasakojo parodos kuratorė.

Jos teigimu, Lentainių-Radikių kompleksas išsiskiria iš kitų archeologinių Lietuvos paminklų atsitiktinių radinių gausa ir palyginti nedideliu radinių, rastų nepajudintų, savo pirminėje vietoje, skaičiumi. Taip yra todėl, kad vieta buvo populiari ir intensyviai eksploatuojama visais laikais.

Lentainių-Radikių komplekso radiniai šiuo metu saugomi VDKM fonduose ir tik maži kolekcijos fragmentai tampa kitų bendrų ekspozicijų dalimi, todėl juos pamatyti gali tik muziejininkai ir mokslininkai. Pakaunėje rasti ir jos žmonių identitetui svarbūs radiniai nėra lengvai prieinami kiekvienam žiūrovui, nes neeksponuojami VDKM nuolatinėse ekspozicijose. Siekiant atskleisti Kauno rajono teritorijos istorinį turtingumą, buvo nuspręsta juos pristatyti visuomenei Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje.

Organizatorių nuotr.

Bendras muziejų darbas

„Bendradarbiavimas su Vytauto Didžiojo karo muziejumi atveria galimybių pristatyti visuomenei Kauno rajono teritorijoje surastas archeologines vertybes, liudijančias apie pakaunės istorinį turtingumą. Tai puiki galimybė mokytojams papildyti istorijos pamokų turinį informacija apie dabartinės gyvenamosios vietos unikalumą, geriau pažinti ir pagrįstai branginti šį kraštą“, – sako Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Po šios – Radikių – parodos 2025–2027 m. planuojama surengti Zapyškio senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir šventoriaus, Paštuvos, Jaučakių, Karmėlavos ir Pyplių piliakalnių, taip pat Rupunionių ir Altoniškių lobių parodas, atskleisti šių vietovių archeologinių tyrinėjimų medžiagą.

Parodose bus eksponuojami ne tik Pakaunės krašto archeologiniai radiniai, bet ir šių vietovių nuotraukos ar atidengtų kapų dailininkų pieštų piešinių reprodukcijos. Piešiniuose vaizduojama archeologinių radinių padėtis kape, dažnai su matmenimis ir pažymėtomis įkapių vietomis, perkasų schemos, pjūviai ir t. t. Šie piešiniai nėra meno kūriniai. Tai archeologinių tyrimų ataskaitų dalis – itin įdomi smalsiam lankytojui, nes šiandien dažniausiai viskas fiksuojama fotografijose.

Organizatorių nuotr.

Archeologinių radinių parodų ciklu Kauno rajono muziejus siekia aktualizuoti vietos kultūros paveldą, puoselėti Kauno rajono gyventojų istorinę atmintį, ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą. Tikimasi, kad parodos paskatins Pakaunės kultūrinį turizmą – aplankę archeologijos radinių parodas Kauno rajono muziejuje, lankytojai panorės realiai išvysti archeologinių radinių radvietes, plačiau susipažinti su tų vietų istorija ir šiuo metu ten išlikusiu paveldu: senąja Šv. Jono Krikštytojo Zapyškio bažnyčia, Šilelio senkapių teritorija, Paštuvos, Jaučakių, Karmėlavos, Pyplių, Rupunionių ir Altoniškių piliakalniais.