Šeštadienio vidudienį Vienybės aikštėje prie šviežiai iškilusios sienos būriavosi žmonės. Ant 6 tūkst. medinių kaladėlių lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis išgraviruotų garsių rašytojų, kitų žinomų žmonių minčių iš pirmo žvilgsnio nebuvo matyti – reikėjo ištraukti medinį kubelį iš sienos, kad perskaitytum įrašą.

„Išsitraukiau Ericho Kestnerio citatą: „Tik tas, kuris suaugęs lieka vaiku, yra žmogus“. Ši mintis man ne tik patinka, bet ir tinka – džiaugiuosi, kai man pavyksta išsaugoti vaikiškumą“, – sakė prie „Išnykstančios sienos sutiktas“ tapytojas Pranas Griušys.

Laimučio Brundzos nuotr.

Čia jis atvyko apsipirkęs S.Daukanto gatvėje veikiančioje bukinistų, antikvarinių knygynų ir nepriklausomų leidyklų mugėje „Knygų laisvė“. „Nusipirkau dvi senas knygas – Williamo Faulknerio „Kai aš gulėjau mirties patale“ ir Adolfo Bioy Casares „Morelio išradimas“. Abi esu skaitęs, bet skaitysiu dar kartą. Ir vieną naują įsigijau – Eka Kurniawan „Grožis lyg žaizda“. Taigi, dabar esu apsirūpinęs vakaro skaitiniais“, – džiaugėsi P.Griušys.

Prie „Išnykstančios sienos“ stoviniavo ir kaladėles su citatomis traukė šešiametis Leo su mama. „Tik žuvusieji matė karo pabaigą“ – jam patikusią citatą perskaitė berniukas. „O man šita mintis patiko: „Laisvė – tai tik kitas žodis neturėjimui ką prarasti“. Na va, apsirūpinome citatomis, dabar eisim knygų. Abu su sūnumi mėgstam skaityti“, – pasakojo Leo mama kaunietė Anastasija.

Tik tas, kuris suaugęs lieka vaiku, yra žmogus.

Pasak Goethe‘s instituto Vilniuje kultūros programų koordinatorės Auksės Bruverienės, „Išnykstančios sienos“ instaliacija simboliškai kalba apie sienas.

„Ant medinių kaladėlių išgraviruota per 100 skirtingų citatų, kurių autoriai – politikai, kultūros veikėjai, rašytojai, menininkai. Jos atspindi europietišką mąstyseną, europietiškas ir apskritai bendražmogiškas vertybes. Kai žmonės išsinešios jiems labiausiai patikusias citatas – siena išnyks. Tai simbolizuoja tarp šalių ir žmonių išnykstančias sienas ir rodo, kad literatūra, menas padeda jas naikinti“, – sakė A.Bruverienė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Instaliacija „Išnykstanti siena“ sukurta 2020 m. Keliaudama po įvairias šalis, ji nuolat keičiasi – atsiranda vis naujų citatų. Šįkart siena ypatinga tuo, kad ji papildyta ukrainietiškomis citatomis.

Netoli „Išnykstančios sienos“ iškilusiame kupole įsikūrė instaliacija „Aklas pasimatymas su knyga“. Joje laukė kauniečių dovanojamos aklinai supakuotos knygos su intriguojančiais užrašais – užuominomis į knygos turinį. „Senosios Lietuvos istorijos mėgėjui“, „Televizija labai padeda išsilavinimui. Kaskart, kai kas nors įjungia televizorių, aš einu į kitą kambarį ir skaitau knygą. (Gruocho Marx)“, – tokie užrašai puikavosi ant keleto knygų. Kokią knygą gauni dovanų, paaiškėdavo tik ją išpakavus.

Prie kupolo, kuriame dovanotos knygos, nusidriekė žmonių eilutė. „Kaip smagu, kad norintys skaityti žmonės net į eilę rikiuojasi. Kažin, ar užteks dovanojamų knygų iki vakaro. Nors jų, supakuotų ir paruoštų dovanoti, surinkome nemažai – 1293“, – svarstė Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) komunikacijos grupės vadovė Vaida Gedzevičiūtė.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Aklas pasimatymas su knyga“ – vienas iš keleto Kauno literatūros savaitėje KAVB pristatomų projektų. Kitas, taip pat daug kauniečių dėmesio sulaukęs projektas – Ekspozicija „Literatūrinių pojūčių salonas“ – įsikūrė Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės sankirtoje.

Čia knygas galima buvo atrasti per pojūčius – matant, liečiant, užuodžiant ir klausant. Pavyzdžiui, skaitant Edgaro Allano Poe „Varną“ per juodo aksomo audeklą buvo galima kažką užčiuopti. „Gal ten po medžiaga paslėpti varno kaulai?“ – svarstė mergaitė, literatūrinius pojūčius išbandžiusi su mama.

Tuo metu skaitant Joanne Harris „Šokoladą“ buvo galima užuosti knygoje gaminamo šokolado ingredientų – kakavos bei kavos pupelių, čili pipirų, vanilės, cinamono – aromatą, Oscaro Wilde „Doriano Grėjaus portretą“ – svaiginantį gėlių aromatą bei paliesti gėlių žieduose skendintį dirbtinį veidą – tarsi užuominą į pagrindinio knygos herojaus veidą. „Šis veidas nulipdytas iš plastilino, jį kviečiame ne tik liesti, bet ir paminkyti – juk Doriano veidas kūrinyje kito, seno. Tikimės, kad ir mūsų nulipdytas veidas dienos pabaigoje atrodys senesnis“, – idėją paaiškino V.Gedzevičiūtė.

Šalia „Literatūrinių pojūčių salono“ veikė bukinistų, antikvarinių knygynų ir nepriklausomų leidyklų mugė „Knygų laisvė“.

Kauno literatūros savaitės renginiai yra ir Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programos dalis.