- Menotyrininkė Neringa Krikščiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
-
Per skulptūrą – moteriškumo visumos paieškos
Vos atsidūrus Meilos Kairiūkštytės-Balkaus kūrinių parodoje apima įspūdis įsiliejus į daugybės žmonių – mažų moterų – draugiją. Visos jos sustingusios panašiomis pozomis, o kartu su jomis įamžinta ir kitapus Atlanto kūrusios skulptorės kūrybinė pasaulėžiūra.
Vos atsidūrus Meilos Kairiūkštytės-Balkaus kūrinių parodoje apima įspūdis įsiliejus į daugybės žmonių – mažų moterų – draugiją. Visos jos sustingusios panašiomis pozomis, o kartu su jomis įamžinta ir kitapus Atlanto kūrusios skulptorės kūrybinė pasaulėžiūra.
Kaune gimusi, į JAV pasitraukusi ir ten kaip menininkė susiformavusi M.Kairiūkštytė-Balkus (1922–2015) Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui padovanojo devyniolika savo kūrinių, kurių didžioji dalis – bronzinės moterų skulptūros.
Parodos pradžioje – iškalbingas "Autoportretas" (1996 m.). Juo skulptorė vaizduoja pačią save – užmerktomis akimis, į šoną pasukta galva, tarsi kviesdama apžiūrėti savo kūrinius. Panašia maniera, tik skirtinga medžiaga (jau ne iš gipso, bet aliuminio) sukurtas dukros Daivos reljefas (1996 m.). Tarp šių dviejų reljefinių kūrinių – parodos anotacija, kuri pristato skulptorės nuopelnus, tačiau su jos kūryba lankytojas turi susipažinti savarankiškai.
Eksponuojamos skulptūros vaizduoja vien moteris: nuogas, stovinčias arba klūpančias. Visos išraiškingų rubensiškų formų, bet neišraiškingų judesių – moterų gestai drovūs, prislopinti. Jų stovėsena kiek įtempta – tarsi suvaržyta, nenatūrali. Taip skulptorė rodo ir moterų susikaustymą, vidinę aplinkos sukeliamą įtampą.
Nors moterys nuogos (beje, visos skulptūros sukurtos pozuojant skulptorės šeimos narėms arba draugėms), nuogumu perteikiamas ne gundymas, viliojimas, bet pats kūnas, pasiduodantis begalinėms interpretacijoms ir nesibaigiančioms prasmėms.
Kol Lietuvą pasiekė jos darbai, žinios apie skulptorę M.Kairiūkštytę-Balkus buvo skurdžios – vos kelios fotografijos kultūriniuose leidiniuose, ir viskas. Apie savo kūrybą menininkė taip pat nebuvo linkusi daug kalbėti, nedažnai pozuodavo fotografams. Visas jėgas skyrė skulptūrai, todėl ir jos kūriniai alsuoja kažkokia paslaptimi, kurios vien apžiūrėdamas darbus neįminsi – būtina pabandyti su skulptūromis pasikalbėti.
Penktąjį dešimtmetį į JAV emigravusi M.Kairiūkštytė-Balkus kitapus Atlanto baigė studijas, įsiliejo į menininkų pasaulį, ėmė demonstruoti savo kūrinius įvairiose parodose. Pokalbio prašantys kūriniai – akivaizdus įrodymas, kad jai buvo svarbu perteikti portretuojamojo asmens psichologiją. Nenuostabu – skulptorė itin domėjosi žmogaus psichologija, o Bostone, tarsi sekdama tėvo gydytojo Vlado Kairiūkščio pėdomis, net dirbo psichiatrijos ligoninėje.
Apie skulptorės kūrybą, modelių pasirinkimą ir vidinį pasaulį – pokalbis su geriausiai savo motinos darbą išmanančia dukra Daiva Balkus.
– Kai kurios parodoje eksponuojamos skulptūros pavadintos tiesiog "Daiva". Kaip suprantu, jūs buvote mūza savo mamai. Kas dar įkvėpdavo jūsų mamą kurti?
– Mano mama turėjo labai platų meninį išsilavinimą, kuris apima įvairias didžiojo meno paieškas ir tokio meno studijavimą, nagrinėjimą. Ją itin įkvėpdavo priešistorinės ir viduramžių skulptūros. Itin žavėjosi modernizmo skulptoriais, kurių darbuose gausu abstrakčių formų. Tačiau žmogaus figūra jai (ypač žavėjo ir įkvėpdavo moteriška figūra) suteikdavo nesibaigiančio kūrybos ir interpretavimo galimybių.
– Kaip vykdavo pozavimai? Kokių žmonių arba kokių jų savybių ieškojo jūsų mama savo kuriamose skulptūrose perteikti?
– Kadangi pozavimas buvo svarbiausias mano mamai kuriant skulptūras, ji rinkosi pilnas, apkūnias, išraiškingas figūras. Jai itin patiko dirbti su tokiomis figūromis, kurias kuriant reikia įdėti pastangų.
– Daugelyje nuotraukų jūsų mama įamžinta tarp savo kurtų skulptūrų – tarsi būtų apsupta netikrų žmonių, tačiau kiekvienas iš šių nulipdytų, jos sukurtų žmonių, atrodo, yra neatsiejamas nuo jūsų mamos gyvenimo. Kaip vykdavo jūsų mamos kūrybos procesas?
– Visos mamos sukurtos skulptūros sukurtos pozuojant įvairiems žmonėms – daugiausia šeimos nariams, draugams. Kiek anksčiau ji sukūrė nemažai užsakytų portretinių biustų ir reljefinių darbų. Kartais mama paprašydavo, kad kas nors jai pozuotų, kadangi ji tame asmenyje rasdavo tai, kas tiko jos kuriamų skulptūrų braižui – išraiškingą veidą ar kūną. Žinoma, ji fotografuodavo savo modelius, kadangi pozuotojų laikas būdavo ribotas – kiekvienas turėdavo ir savo reikalų.
– Kas įkvėpė jūsų mamą kūrybai?
– Mano mama matė neišsemiamą kūrybinį potencialą, begalines moters figūros interpretacijas: tai ir nauja gyvybė, stiprybė, galia, malonė, priėmimas, švelnumas, kūrimas, ir, žinoma, grožis – akcentus, kurie gali atrodyti prieštaringi, tačiau visa tai ji matė kaip vienį, nuo moters neatskiriamą bruožą. Ji niekada nenustojo, nepavargo bandydama visa tai sudėti į skulptūras. Ir medžiaga, kurią ji naudojo pastaraisiais metais – bronza ir aliuminis – sukūrė papildomą dimensiją, kadangi šios medžiagos yra kietos ir lengvai nepasiduodančios, tačiau rodančios minkštas, švelnias, neagresyvias formas.
– Kaip jūsų mamos kūriniai buvo perduoti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Kaip gimė ši idėja? Kodėl būtent šie darbai buvo atrinkti ir padovanoti muziejui? Kokios to priežastys?
– Kai mamai kilo mintis padovanoti savo darbų muziejui, jai buvo jau 90 metų. Tokio amžiaus ji jau nebegalėjo kurti ir aš pradėjau ieškoti naujų namų jos kūriniams. Idėja perleisti darbus muziejui gimė kalbant su Aušra Sluckaite-Jurašiene, kuri žinojo, kad mano mama kilusi iš Kauno ir buvo gerai susipažinusi su Nacionaliniu M.K.Čiurlionio muziejumi. Išsiuntėme mamos skulptūrų nuotraukas muziejaus direktoriui ir kūriniai jį sudomino. Muziejui padovanoti direktoriaus atrinkti kūriniai. Esu be galo laiminga, kad muziejus ir muziejaus personalas įvertino mamos kūrybą ir dabar jos darbai yra nuostabiai gražioje vietoje, kur juos gali pamatyti ir įvertinti muziejaus lankytojai. Šie darbai dar ilgai džiugins žmonės ir po manęs. Mano mamos šeima turi itin ilgą istoriją, įrašytą Kauno mieste, o tai, kad muziejus sutiko priimti darbus, įsirašo į šeimos istoriją kaip itin svarbus įvykis.
– Ką jūsų mamos skulptūros pasakoja jums?
– Labiausiai mamos skulptūros ėmė kalbėti su manimi dabar, kai pačios mamos jau nebėra. Nuostabių darbų kūrimas nurimo ir dabar priklauso amžinumo kategorijai – palikimui – muziejinių eksponatų, kolekcijų kategorijai. Matant visas šias skulptūras kartu, jos man primena sunkius mano mamos laikus – daug metų, kuriuos lydėjo sudėtingos kovos. Tačiau ji visuomet itin stipriai laikėsi savo požiūrio: menininkas kuria meną, prasmingą tiek, kiek gali savyje prasmės sutalpinti. Ji sakytų, kad menininkas privalo kurti meną, kadangi tai – kvėpavimas. Tiesiog neturi kito pasirinkimo.
Dabar labiausiai norėčiau, kad ji matytų visa tai – kad jos sunkus darbas, kova davė tokių puikių rezultatų. Esu sužavėta ir be galo didžiuojuosi grožiu bei jėga, kuriuos sukūrė mano mama ir labai dėkinga muziejui, kuris tai įvertino ir dabar saugo šiuos nuostabius kūrinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas9
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...