- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Fantazija: spalvinguose M. Jonučio bareljefuose atgyja senųjų Vilniaus legendų siužetai ir herojai.
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
-
Vilkijos medinuke sutilpo šimtametė Vilniaus istorija
Su niekuo nesupainiojamas, iš menkos detalės atpažįstamas, mažoje erdvėje sutalpinantis šimtmečius; gebantis būti ir vaikiškai atviras, ir paslaptingas; spalvingas, bet ir nedirginantis savo ryškumu. Šie žodžiai tinka apibūdinti ir dailininko Mariaus Jonučio kūrybą, ir miestą, kuriam jis skyrė vieną naujausių savo projektų – 700-metį minintį Vilnių.
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje veikiančioje parodoje pristatomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistai knygai „Vilniaus legendos“ (autoriai Jūratė Šlekonytė, Gytis Vaškelis) skirtų iliustracijų objektai – dailininko M. Jonučio drožiniai.
Šimtmečių paženklintos seniausio Vilkijos pastato sienos, regėjusios žinomus lietuvių kūrėjus ir patį kunigą, tautosakininką, leksikografą Antaną Jušką, muziejaus šeimininkams padeda sukurti jaukią atmosferą, atkartojančią mūsų kraštui būdingą metų cikliškumą.
S. Juodelytės nuotr.
Pavasaris buvusioje klebonijoje čiulba paukščių balsais. Vasarą čia, regis, kvepia pievų medumi ir žemuogėmis. Ruduo prasismelkia džiūstančių lapų šlamėjimu. Žiemą jauki prieblanda panardina į apmąstymus apie tai, kas šioje žemėje svarbiausia ir kiek gi iš tikrųjų reikia žmogui šviesos, šilumos, materialaus gėrio. Namų pakanka tokių, kad jų gyventojai jaustų vienas kito buvimą, be žodžių suprastų vienas kito nuotaiką. Daiktų – tiek, kad nepaklystų jų gausoje. Emocijų – tokių, kad pajėgtų visas išgyventi. Patirčių – ryškių, nuoširdžių ir, it pasakų knygų herojų žygdarbiai, telpančių į erdvinius M. Jonučio paveikslus. Jie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo vaikiškai naivūs ir spalvingi. Vilkijoje viešintys žinomo menininko kūriniai pasakoja bene svarbiausius Lietuvos mitus, kuriuose užkoduota tai, kas buvo svarbu, kuo didžiavosi mūsų protėviai.
Kiekvieną jų iliustravusios kelios dešimtys M. Jonučio drožinių – tarsi jungtys, siejančios skirtingų autorių istorijas.
Svarbiausias šių pasakojimų – Vilniaus miesto įkūrimo legenda, užrašyta XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriko, pirmosios spausdintos knygos apie LDK istoriją autoriaus Motiejaus Strijkovskio. Kitos į knygą sugulusios istorijos – XIX a. romantikų, rašytojų tekstai, perduoti iš lūpų į lūpas ir taip pasiekę mūsų laikus. Knygoje kiekvieną jų iliustravusios kelios dešimtys M. Jonučio drožinių – tarsi jungtys, siejančios skirtingų autorių istorijas.
S. Juodelytės nuotr.
Pasakojimams, per šimtmečius praradusiems į pasaulį juos paleidusio pirmojo autoriaus stiliaus bruožus, kiekvienas dažyto medžio paveikslas suteikia papildomų prasmių, įsivaizduojamiems veikėjams – naivumo ir gyvasties, legendomis virtusiems jų poelgiams ar patyrimams – fizinį pėdsaką. Taip žodis tampa kūnu, legenda – miestais, vietovardžiais, tradicijomis, abstrakcija – tuo, kas regima ir apčiuopiama, kas gali išlikti nepaisant žmogaus veiklos, karų, technikos progreso, kaip kad išlieka sodybos ir šimtamečiai medžiai.
Medis, kaip prisipažino, labiausiai patinka ir pačiam dailininkui. Labiau nei popierius. „Nupaišai ant popierėlio – tai nėra daiktas, jis nuplevėsuoja ir nuskrenda“, – viename interviu yra sakęs M. Jonutis. Jis pats ir mąstąs daiktiškai, ir kuria fiziniu darbu. „Kad reikėtų prakaito“, – sako dailininkas.
S. Juodelytės nuotr.
Kur kitur, jei ne senų sienojų prialsuotoje erdvėje, mačiusioje grublėtas klebonijos lankytojų rankas, nuo darbo lauke nugairintus veidus, šalia auksu tviskančių sodų gali atgyti iš žmogaus ir gamtos, kūrybos laisvės ir šaknimis, šakomis žemę su dangumi sujungusio medžio radęsi kūriniai? Kada daugiau, jei ne tamsiausiu metų laiku, jei ne per ramųjį adventą klausytis vaikiškai naivių ir tikrų pasakų apie trirankį šventąjį Kazimierą, Vilnių ir Trakus įkūrusį Gediminą, kepurėmis supiltą Gedimino kalną, milžinų pastatytą Vilniaus katedrą, bauginančią pėdą palikusį Vilką ar gražuolės Barboros šmėklą?
Kas? M. Jonučio iliustracijų paroda „Vilniaus legendos“.
Kur? Vilkijos A. ir V. Juškų etninės kultūros muziejuje.
Kada? veikia iki sausio 5 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ispanijos policija surado vieną iš kelių pavogtų britų tapytojo F. Bacono paveikslų
Ispanijos policija ketvirtadienį pranešė suradusi britų tapytojo Francis Bacono (Frensio Bekono) 5 mln. eurų vertės paveikslą, kuris 2015 metais buvo pavogtas kartu su kitais keturiais jo darbais. ...
-
Nacionalinis muziejus pristatys Vilniuje rastą XIV amžiaus medinio miesto kompleksą
Lietuvos nacionalinis muziejus penktadienį Vilniuje visuomenei pristatys naujausią archeologinį atradimą – XIV amžiaus medinių statinių liekanas. ...
-
„The Who“ bosisto gitara parduodama aukcione Prancūzijoje
Bosinė gitara, pagaminta jos dizainą sukūrusiam „The Who“ rokeriui Johnui Entwistle'ui (Džonui Entvistlui), ketvirtadienį bus parduota aukcione Lione Prancūzijos rytuose, paskelbė aukcionas „De Baecque“. ...
-
Skandinavijoje dirbę edukologai svajonių mokyklą kuria Švenčionėliuose1
„Iš danų kalbos kilusį skandinavišką terminą „hojskolės“ sunku išversti. Aukštosios liaudies mokyklos Lietuvoje tarsi ir neskamba, primena sovietmetį, tačiau išties tai yra laikinos mokymosi bendruome...
-
A. Oleinik tapybinės vizijos
Verslo Parke „Aušra“ veikia tapytojos Annos Oleinik personalinė darbų paroda „Iš sapnų“. ...
-
Skaitmeninėje drobėje – virtualieji potėpiai ir naujoji realybė
Šiandien, kai kalbame apie dirbtinio intelekto pranašumus ir pavojus, galimybė keliauti po pasaulį mažai ką stebina. Nuostabą gali kelti nebent gebėjimas kuriant virtualiosios realybės įrankiais plėsti menui neabejingų žmonių ratą. ...
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“1
Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
Po savivaldybės sprendimo uždaryti memorialinius muziejus protestuotojo apibendrinimas: „šūdžiai“6
Apie pusšimtis mokslininkų, literatų, opozicijos politikų, studentų prie Vilniaus miesto savivaldybės protestavo dėl paskelbtų planų uždaryti trijų rašytojų memorialinius muziejus. ...
-
„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus2
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiška opera „Pulko duktė“ gegužės 25-26 d. publikos lauks naujoje salėje „Jūra“. ...
-
Rašytoja vilties sėmėsi iš augančių romano herojų
„Kiekvienas romanas yra tarsi rizikingas žygis į nežinomybę, tačiau būtent tai mane ir skatina į jį leistis. Rašymo grožis skleidžiasi, kai rašai, kai visą dieną rašius užplūsta palaima, kai gali būti kitur, tiksliau, ...