- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M.Gaubo sukurta skulptūrinė kompozicija su A.Mapu figūra centre.
-
Bibliotekoje surengtoje parodoje buvo galima pamatyti N.Šapiros knygą apie A.Mapu ir paties A.Mapu parašytos „Šiaurės gėles“.
-
Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote
-
dr. G.Volbikaitė ir dr. L.Lampert (dešinėje) pažėrė renginio dalyviams daugybę nežinomų faktų apie A.Mapu.
-
Mūsų dienas pasiekė skurdus A.Mapu atvaizdų archyvas
V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines.
"Meilės Sione" sėkmė
Apie šį Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą, kurio vardu pavadintoje gatvėje ir vyko minėtas renginys, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, kaip teigė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.
Jo 1852 m. Vilniuje išleistas biblinio pasakojimo stiliaus romanas "Meilė Sione" – jame aprašytas gyvenimas senovės Izraelyje – sulaukė didžiulės sėkmės visoje Rusijos imperijoje ir už jos ribų. Romanas buvo išleistas net šešiolika kartų ir išverstas į kelias žydų bei Europos kalbas. "Meilė Sione" darė didelę įtaką žydų jaunimui ir net tiems, kurie mokėsi ješivose (žydų religinė akademija), – studentai ne kartą buvo bausti už slaptą šio pasaulietinio kūrinio skaitymą.
Haskalos atstovas
Dešimt kartų buvo išleistas ir kitas A.Mapu romanas – "Samarijos kaltė" (Vilnius, 1865 m.), kuriame veiksmas rutuliojasi taip pat bibliniais laikais. Lietuvos modernios literatūros kritikos pradininkas Izraelis Izidorius Eljaševas (1873–1924) savo etiude apie A.Mapu pažymėjo, kad romanistas pirmas pastebėjo Biblijoje aprašytą stebuklingą gamtą, pats romano autorius savo biblinius romanus laikė šiuolaikinių problemų ir santykių alegorijomis, o skaitytojai juos vertino už senovės vaizdų rekonstrukciją ir galimybę atsitraukti nuo supančios realybės sunkumų. Ankstyvoje jaunystėje skaitytus A.Mapu romanus labai vertino ir garsus žydų istorikas Simonas Dubnovas (1860–1841).
"1858 m.Varšuvoje išleistame romane "Veidmainis" A.Mapu nesidangstė senovėje vykusiomis kolizijomis, o atvirai, kritiškai žvelgė į Lietuvos žydų gyvenimą, papročius ir pažiūras, pabrėždamas socialinių ir švietimo reformų būtinybę. Tačiau tiek bibliniai A.Mapu romanai, tiek "Veidmainis" byloja, kad rašytojas, kaip tipiškas žydų Apšvietos judėjimo – Haskalos – šalininkas, idealizavo žydų gyvenimą tolimoje praeityje ir reiškė pasipiktinimą amžininkų sugedimu", – aiškino L.Lempertienė.
Žydiškojo Kauno dalis
Kai tarpukariu žydų visuomenė pradėjo pasaulieti, modernėti, laisvintis iš bendruomeninių sambūvio formų, kolektyvinės tapatybės ženklu pasirinko A.Mapu. Pasak literatūrologės dr. Godos Volbikaitės, veikiausiai, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą A.Mapu buvo tapęs žydiškojo Kauno dalimi.
Tai rodo, pavyzdžiui, toks faktas, kad svarbiausiai Kauno žydų bibliotekai, įkurtai dar 1908 m. ir veikusiai iki 1940-ųjų, buvo suteiktas A.Mapu vardas. Šis vardas ir su juo susijusios vietos Kaune jidiš literatūroje buvo atsimenami ir Pirmojo pasaulinio karo metais tremtyje. Štai 1917 m. Charkove išleistoje kauniečio rašytojo, leidėjo, kultūros veikėjo Kalmeno Zingmano knygelėje "Prie Nemuno krantų" yra eilėraštis, kuriame, pavyzdžiui, klausiama, ar išliko Aleksote Mapu veranda, medeliai aplink.
"Kaip neatskiriama Kauno iki Pirmojo pasaulinio karo figūra A.Mapu iškyla ir poeto Nojecho Icchoko Gotlibo poemoje "Senojoje gimtinėje", publikuotoje 1929-aisiais. Čia jis rašo apie žaidimus su vaikystės draugais, apie karus ir paradus, demonus, numirėlius, apie į judaizmą atsivertusį grafą Valentiną Potockį, Vilniaus Gaoną, apie Napoleoną ant vietinių kalnų, apie čionykštį svajotoją A.Mapu", – kalbėjo dr. G.Volbikaitė.
Pasak literatūrologės, įvairiuose literatūros, memuarų apie Kauną kontekstuose į akis krenta A.Mapu figūra su jo pamėgta rašymo vieta Aleksote – statiniu ant Aleksoto kalno. Tas statinys literatūroje įvardijamas labai įvairiai: ir kaip veranda, ir kaip pavėsinė, ir kaip būdelė, ir kaip bokštas. Plačiau apie šį statinį savo atsiminimuose yra rašęs Šmuelis Goldšteinas: "Kitoje Nemuno pusėje buvo Aleksoto priemiestis... Pačioje kalno viršūnėje buvo medinis statinys – savos rūšies pavėsinė – iš ąžuolinių lentų, papuoštų drožta ornamentika. Pastatas buvęs trijų aukštų – visi atviri, be sienų, aptverti metro aukščio atrama, panašiai kaip balkonas. Iš pirmo aukšto laiptai vedė į antrąjį, o iš pastarojo – į trečiąjį. Kiekviena aikštelė buvo šiek tiek mažesnė už žemiau esančią. Pirmame aukšte stovėjo stalas su suolais."
Pasakojama, kad ši pavėsinė buvo pastatyta Napoleonui, panorusiam stebėti Maskvos link skubančios savo armijos persikėlimą per Nemuną. Po šio Napoleono žygio išliko ir šis statinys, ir nedidelis parkelis aplink jį. Būtent tame statinyje (bokšte, verandoje) karštomis vasaros dienomis mėgdavo rašyti A.Mapu, kurio nuosavas namas tam tikslui nebuvo pritaikytas. Būtent šioje pavėsinėje buvo parašyti garsūs jo kūriniai "Meilė Sionui" ir "Samarijos kaltė".
Kūrybos sąsajos su Kaunu
1928 m. pasirodė VDU Semitologijos katedros profesoriaus Chaimo Nachmano Šapiros monografija, skirta A.Mapu gyvenimui ir kūrybai bei jos sąsajoms su Kaunu. Pastarąsias Ch.N.Šapira įžvelgia Mapu romanuose, kur biblinė Palestina vaizduojama, pasitelkus Kauno apylinkių gamtovaizdį.
1937 m. kitas Kauno jidiš rašytojas Eliezeris Heimanas tapo A.Mapu portretą itin tapybiškoje istorinėje apysakoje "Avromas Mapu". Kaip neatskiriama nuo Kauno iki Pirmojo pasaulinio karo figūra A. Mapu iškyla ir poeto Nojecho Icchoko Gotlibo poemoje "Senojoje gimtinėje", publikuotoje 1929-aisiais. Čia jis rašo apie žaidimus su vaikystės draugais, apie karus ir paradus, demonus, numirėlius, apie į judaizmą atsivertusį grafą Valentiną Potockį, Vilniaus Gaoną, apie Napoleoną ant vietinių kalnų, apie čionykštį svajotoją A.Mapu.
Originalus paminklas
Anot Olego Darčanovo, suvienijusio po A.Mapu gatvėje veikiančio Menų inkubatoriaus stogu įvairius menininkus, kurių vienas iš kūrybos tikslų – skatinti visuomenę domėtis kultūra. Atrodo, kad kūrybiniu polėkiu garsėjančiam skulptoriui Martynui Gaubui tikrai pavyks į Menų inkubatoriaus kiemą pritraukti daugybę kauniečių ir miesto svečių. Mat skulptūrinė kompozicija jau iš tolo užkabina akį savo originalumu.
"Ši kompozicija labai patraukli, šilta ir tiesiog prašyte prašosi būti lauke", – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Anot O.Darčanovo, taip ir atsitiks šį kovą – skulptūra jau nulieta. A.Mapu skulptūra su knyga rankose už nugaros stovės ant vienos iš šešių kėdžių su atkaltėmis – tokia kompozicija tarsi kvies praeivius prisėsti ir pasiklausyti rašytojo ar tiesiog pabūti šalia. "Būtent tai mes ir planavome", – sakė O.Darčanovas.
Atrodo, kompozicijos autorius M.Gaubas puikiai supranta, kad vieša erdvė reikalauja daugumai, o ne vien gurmanams suprantamų dalykų. Juolab kad prie kompozicijos bus lietuvių, anglų ir rusų kalbomis tekstas apie A.Mapu ir jo kūrybą.
"Esu dėkingas V.Kudirkos bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus vedėjai Editai Šilakauskienei, kuri ne kartą kvietė kauniečius į renginius apie mažai žinomas žydų asmenybes, per kurias kuriama naujoji Kauno žydų tapatybė. Kartu dėkoju Makštučių šeimai, niekada neatsisakančiai muzikuoti tokiuose renginiuose", – nuoširdžiai kalbėjo G.Žakas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno miesto simfoninis orkestras sezoną uždarys su Niujorko „Metropolitan Opera“ žvaigždėmis3
2022 metų gegužę operos gerbėjai Lietuvoje turėjo nuostabią galimybę kino teatrų ekranuose stebėti tiesioginę Niujorko „Metropolitan Opera“ transliaciją, kurioje pagrindinį vaidmenį G. Puccini operoje „Turandot“ atliko Ukra...
-
KMN programa kvies mąstyti ir kurti
Rytoj Kauno menininkų namai (KMN) pakvies į Žygimanto Kudirkos parodą, kuri veiks neįprastoje vietoje – prie Kauno traukinių stoties, bare „O kodėl ne?“. Čia bus rodoma menininko, atlikėjo, rašytojo Ž. Kudirkos autorinė vide...
-
Santykis, atvedęs į meną2
Prie šviesaus paveikslo, pastatyto ant molberto, prieina austras. Jo akys sminga į paveikslą. Viena, dvi, gal net trys minutės, kol pakelia akis ir taria: „Apie ką tai?“ Apie mūsų jausmus, apie išgyvenimus ir apie gamtą. &bdquo...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Modernaus meno kūrėjas T. Sokolovas: maišau chaosą su elegancija1
Iki šiol terminas „virtualioji galerija“ reiškė internete įkeltas nuotraukas arba vaizdo įrašus iš parodų. Modernaus meno kūrėjas iš Kauno Tadas Sokolovas ir inovacijų įmonės „Objectverse“ įk...
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė2
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
Filme „Kryčio anatomija“ – muzikos ir klausos (ne)patikimumas2
Daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs ir vienas iš šių metų „Kino pavasario“ svarbiausių filmų „Kryčio anatomija“ (rež. Justine Triet, 2023) įdomus ne tik žiūrėti, bet ir klausyti. Nors filmo muzikinį tak...
-
58-oji „Gintarinė pora“ pranoko šokėjų ir žiūrovų lūkesčius1
Sekmadienio vakarą sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje baigėsi 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Abi savaitgalio dienas vykusio vieno iš giliausias tradicijas turinčių &sca...
-
SEL pranešė apie du koncertus: Klaipėdos ir Kauno šou gerokai skirsis24
Šiais metais gerbėjai kviečiami į dar du didžiulius koncertus – liepos 13 dieną Klaipėdos vasaros estradoje ir gruodžio 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, šie pasirodymai, pasak Egidijaus Dragūno, gerokai skirsis...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 6–12 d.
Gegužės 6 d. Restoranas „Scena“ Zapyškyje: 18 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Zapyškyje – mokslo monografijos „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu&...