Apie pusiaukelės namus Domeikavoje pasisakė ir Kalėjimų tarnyba: pastatas tinkamas veiklai

Kilus šaršalui dėl Kauno rajone, Domeikavoje planuojamo pusiaukelės namų steigimo, situaciją pakomentavo ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pasak jos specialistų, pastatas Domeikavoje tinkamas vykdyti tokią veiklą, o kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad pusiaukelės namai padeda nuteistiesiems lengviau integruotis į visuomenę.

Pastatas atitiko poreikius

Po kilusio Domeikavos bei Sargėnų gyventojų pasipiktinimo, kad jų kaimynystėje planuojama steigti pusiaukelės namus, kuriuose būtų apgyvendinti atvirojo tipo režimo nuteistieji, Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) aiškino, pagal ką buvo parinkta vieta tokiai įstaigai.

Pasak LKT specialistų, inicijuojant pusiaukelės namų plėtrą stengiamasi jų tinklą Lietuvoje paskirstyti taip, kad po vienus pusiaukelės namus būtų kiekvienoje Lietuvos apskrityje.

„Tokia plėtros kryptis yra pasirinkta atsižvelgiant į statistiką – nemaža dalis asmenų, atlikusių bausmę įkalinimo įstaigoje, grįžta gyventi ten, kur yra įsikūrę jų artimieji. Čia jie įsidarbina ir apsigyvena. Turėdami galimybę savo bausmės pabaigos sulaukti pusiaukelės namuose, kurie yra netoli artimųjų, nuteistieji daug lengviau atkuria artimesnius ryšius su savo šeimomis. Taip pat artimiesiems nebereikia vykti tolimo kelio iki kalėjimo ar pusiaukelės namų kitoje savivaldybėje.

Galiausiai, nuteistieji, gyvendami pusiaukelės namuose, turi mokytis arba dirbti. Už uždirbtas pajamas jie gali anksčiau išmokėti jiems priteistus ieškinius, o darbus tęsia ir atlikę bausmę. Šios priemonės padeda nuteistiesiems sugrįžti į visuomenę palaipsniui, prisiimant piliečių teises ir pareigas. Taip mažėja ir pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pastebimas ir nuteistųjų negatyvaus, netinkamo elgesio mažėjimas, integravimosi į visuomenę kokybės pagerėjimas. Nuteistieji įsitraukia į darbo rinką, įgyja specialybę“, – apie pusiaukelės namų svarbą nuteistųjų integracijos kelyje pažymėjo LKT.

Tarnybos specialistai „Kauno dienai“ aiškino, kad, kiekvienu atveju, kuomet yra ieškoma tinkama vieta pusiaukelės namams, LKT išsamiai įvertinta, ar tinkamų patalpų, atitinkamos paskirties centre, valstybės nuosavybėn negali perduoti VĮ „Turto bankas“ bei vietos savivaldybė. Kadangi pusiaukelės namams yra keliami papildomi reikalavimai, atvejais, kuomet galimybės perimti pastatą nėra, vertinami ir privataus sektoriaus pasiūlymai.

„Šįkart, po konsultacijų su rajono vadovybės atstovais, pusiaukelės namams buvo pasirinktas pastatas, kuris nuosavybės teise priklausė privačiam subjektui. Jis buvo pasirinktas kelių kriterijų. Visų pirma pastato, kaip buvusio viešbučio, erdvės yra tinkamos pritaikyti planuojamai vykdyti veiklai (kambariai, nuteistųjų apgyvendinimui, didesnės erdvės – terapiniams ir socialinius įgūdžius lavinantiems užsiėmimas). Pastatas – geros būklės, jo remontas ir pritaikymas buvo tvariausias tokio pobūdžio pasirinkimas. Jame taip pat tilps ir čia suplanuotas Lietuvos probacijos tarnybos regioninis skyrius, kuriame dirbs 20 probacijos specialistų. Galiausiai, jo teritoriją buvo galima apjuosti tvora, užtikrinti, stebėjimo įrenginiams reikalinga infrastruktūrą, reikiamus privažiavimus ir kt.“, – kodėl Domeikavoje esančiame Stumbro g. 3 pastate patogu įkurti pusiaukelės namus, aiškino LKT.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dar tik vyks susitikimai

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl apie pusiaukelės namų steigimą iš anksto nebuvo informuota nei vietos bendruomenė, nei miesto savivaldybė, kurios švietimo įstaigos yra nutolusios vos kelis šimtus metrų nuo planuojamos pusiaukelės namų vietos, nors jau LKT ieško darbuotojų.

„Komunikacija apie planuojamus pusiaukelės namus negalėjo būti vykdoma anksčiau, nes pastato įsigijimo procedūros nebuvo baigtos ir jis dar nepriklausė Lietuvos valstybei. Šis proceso pabaiga sutapo su Jūsų minimų darbo skelbimų paskelbimu, o pirmieji susitikimai su savivaldybės atstovais ir gyventojais buvo suplanuoti iškart po Vėlinių savaitės, t .y. lapkričio 8 dieną“, – „Kauno dienai“ atsiųstame komentare dėstė LKT atstovai.

Užtikrinamas saugumas

LKT aiškino, kad LR Bausmių vykdymo kodekse (BVK), kuriame yra įteisintas pusiaukelės namų steigimas, įpareigoja kalėjimų tarnybą įgyvendinti daug kriterijų tam, kad namų veikla būtų sklandi ir saugumas būtų užtikrintas.

„Kadangi pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, čia yra laikomasi griežtų taisyklių ir kontrolės. Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose, turi dirbti arba mokytis. Jie vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir grįžta į pusiaukelės namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Numatytais atvejais, išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Dėl to pusiaukelės namai neturėtų būti lyginami su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, – visuomenės baimes bandė išsklaidyti LKT specialistai.

Jie aiškino, kad nuteistieji, kurie atlikdami bausmę pusiaukelės namuose be pateisinamų priežasčių nedirba, nesimoko arba ima kelti pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams, yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą.

„Pusiaukelės namuose, kaip ir kitose bausmės atlikimo vietose, yra neleistinas svaiginimasis. Periodiškai vyksta patikrinimai ir, pažeidus šią taisyklę, nuteistieji taip pat iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą“, – nurodė LKT.

Kauno rajono pusiaukelės namuose bus sukurtos 25 gyvenamosios vietos nuteistiesiems vyrams ir moterims. Pasak LKT, nuteistųjų atranka bus griežtai vykdoma pagal LR BVK nustatytus elgesio ir motyvacijos kriterijus. Su jais nuolat dirbs trys LKT pareigūnai.

„Taip pat pastate įsikurs Lietuvos probacijos tarnybos padalinys su 20 ten nuolat dirbsiančių probacijos darbuotojų. Be to, Kauno rajono pusiaukelės namai neišsiskirs savo atstumu iki kitų viešųjų ar ugdymo įstaigų. LKT specialistai ir pareigūnai turi patirties bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis esančiomis netoli laisvės atėmimo vietų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose, kur susidaro tokios pat aplinkybės“, – apie tai, kad pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji nuolat prižiūrimi, dėstė LKT.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Lietuvoje nuo 2015 metų veiklą vykdo septyni pusiaukelės namai: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.

„Iki šiol atvejų, kuomet pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys būtų susilaukę nuobaudų kelionės į darbą ar į mokymo įstaigą metu, nėra buvę. Taip pat nesame sulaukę informacijos apie įtaką aplinkinio nekilnojamojo turto vertei“, – teigė LKT.

Išgąsdino bendruomenę

Kaip šią savaitę skelbė „Kauno diena“, Domeikavos ir aplinkinių gyvenviečių gyventojus išgąsdino planai jų kaimynystėje steigti pusiaukelės namus. Kaip pasakojo vietiniai, jie atsitiktinai sužinojo informaciją internete, o neatsakyti klausimai sėja dar daugiau nerimo dėl saugumo.

Žmonės pasakojo, kad apie pusiaukelės namus jie atsitiktinai pastebėjo internete, Lietuvos kalėjimų tarnybos puslapyje pastebėjus skelbimą, kad ieškomi specialistai dirbti Domeikavoje, Stumbro g. 3. Pasak vietinių, jiems per aplinkinius kelius pavyko sužinoti, kad pusiaukelės namai Domeikavoje pradės veikti jau sausio 1 dieną.

„Socialiniuose tinkluose sužinojome, kad be gyventojų žinios mūsų kaimynystėje kitų metų sausio 1 dieną ruošiamasi atidaryti pusiaukelės namus. Gyventojai sunerimę, nes mūsų vaikų mokyklų ir darželių pašonėje planuojama įkurti atvirą bausmių atlikimo įstaigą „Pusiaukelės namai“. Bendruomenė apie tai neturi jokios informacijos. Socialinėje erdvėje pasirodžiusi informacija tik patvirtina, kad be visuomenės pritarimo, be skaidriai ir viešai pateiktos informacijos, projektas juda sava vaga. Blogiausia, kad ši informacija aktyviai trinama iš socialinių tinklų, norint tai nuslėpti nuo gyventojų. Jaučiamės apgauti ir bejėgiai“, – apie tai, kad tik apgraibomis gyventojai rado priminę informaciją apie nelaukiamą kaimyną, „Kauno dienai“ kalbėjo Domeikavos gyventoja Evelina Mockė.

„Projektas vystomas visiškai slaptai. Visuomenė apie pusiaukelės namus sužinojo iš anoniminės žinutės, išplatintos socialiniame tinkle „Facebook“. Visgi, spėjimai pasitvirtino ir nuo sausio 1 dienos viduryje kotedžų rajono, kur gyvena daug vaikų, bus atidaromi pusiaukelės namai. Rajonas praras saugumą, kris nekilnojamojo turto kainos“, – antrino kita domeikavietė Vilija Sauliūnienė.

Projektas vystomas visiškai slaptai.

Nebuvo informuoti

Apie tai, kad vietiniai gyventojai palikti nežinioje, „Kauno dienai“ nurodė ir Sargėnų seniūnaitis Edvinas Šlėvė.

„Vytėnų, Sargėnų, Domeikavos bendruomenės yra sunerimusios dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos planų įrengti pusiaukelės namus, adresu Stumbro g. 3, Domeikavos seniūnijoje. Šis projektas nebuvo aptartas su vietinėmis bendruomenėmis. Gyventojai ir bendruomenė yra įsitikinusi, jog vieta šiam objektui nėra tinkama dėl prie pat esančių mokyklų bei darželių: Kauno šv. Kazimiero progimnazija yra už 300 m, vaikų darželis – už 300 m, dar vienas vaikų darželis „Pipirai“ – už 800 m“, – dėstė seniūnaitis.

„Čia nėra fabrikų ar daug darbo vietų, kurios padėtų kaliniams integruotis į visuomenę, jie gali jaustis dar labiau izoliuoti. Taip pat pasigendame priežasčių, kodėl buvo nuspręsta šiuos namus įkurti būtent šioje vietoje. Nėra jokių tyrimų, neįvertintos potencialios grėsmės ir t. t. Nebuvo pasitarta su bendruomenėmis, dauguma sužinojo apie planus įrengti šiuos namus tik iš darbo skelbimo, jog jau ieškomi darbuotojai pusiaukelės namams“, – apie tai, kad nebuvo bendruomenės informuotos, toliau dėstė E. Šlėvė.

Parašų gausa

Vos tik viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie pusiaukelės namus Domeikavoje, vietos gyventojai pradėjo rinkti parašus, protestuodami prieš tokią įstaigą savo kaimynystėje.

Žmonės pripažino, kad iš pradžių bandė teisybės ieškoti per valdžios atstovus, tačiau negavus aiškių atsakymų, pradėjo rinkti parašus. Pasirašiusiųjų asmenų skaičius sparčiai auga.

„Kreipėmės į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, sulaukėme tik padriko atsakymo, kad pradėti planuoti susitikimai projekto pristatymui. Tiesa, planai apie pristatymus atsirado tik po Domeikavos seniūnijos gyventojų sukilimo, peticijos parengimo. Viskas vyksta itin greitai. Lapkričio 8 d. Kauno rajono savivaldybėje jau planuojamas projekto pristatymas gyventojams. Gyventojai kategoriškai nesutinka su šiuo projektu, manome, kad yra pažeidžiamos mūsų teisės, projektas vykdomas ne pagal gaires“, – teigė E. Mockė.

„Gyventojai kategoriškai nepritaria pusiaukelės namų idėjai Domeikavoje ir savo nepritarimą pateikė peticijoje“, – pažymėjo Sargėnų seniūnaitis E. Šlėvė.

Penktadienį peticiją prieš pusiaukelės namus minėtoje Kauno rajono vietoje jau buvo pasirašę daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių.

Staigmena ir miestui

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip pusiaukelės namų idėją Sargėnų mokyklos pašonėje, kuri priklauso Kauno miestui, vertina Kauno miesto savivaldybė. Ar su ja derintas toks projektas?

„Lietuvos kalėjimų tarnyba apie sprendimą Domeikavoje, Stumbro g. 3, atidaryti pusiaukelės namus neinformavo mūsų, žinių apie tai negavome ir iš Kauno rajono savivaldybės. Suprantame, kad tokia įstaiga yra reikalinga ir taikomas bausmės atlikimo modelis padeda žmonėms greičiau resocializuotis ir pilnavertiškai grįžti į visuomenę, tačiau planus privalu aptarti tiek su savivalda, tiek su gyventojais. Manome, kad tokie sprendimai privalo būti derinami su savivalda, Domeikavos bendruomene, nes neturint pritarimo ir palaikymo, projekto tikslai nebus pasiekti. Jau dabar matome gyventojų pasipiktinimą dėl neinformavimo ir suprantame, kad tai itin jautri tema, nes pusiaukelės namus planuojama atidaryti 300 metrų nuo miesto ugdymo įstaigos“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Rengia susitikimą

Kauno rajono savivaldybės atstovai informavo, kad lapkričio 8 dieną kaip tik planuojamas susitikimas su Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovais ir bus atsakyti klausimai apie pusiaukelės namus Domeikavoje. Tada esą bus informuota ir visuomenė.

„Pusiaukelės namus kuria ne savivaldybės, o LR Teisingumo ministerijai pavaldi Lietuvos kalėjimų tarnyba. 2022 metais Kalėjimų departamentas ketino įsteigti pusiaukelės namus Girionių gyvenvietėje (Samylų sen.) Kilus bendruomenės protestams ir nepritarus Kauno rajono savivaldybei, šios minties buvo atsisakyta, o patalpas nuspręsta perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mūsų žiniomis, Lietuvos kalėjimų tarnyba svarsto įvairius variantus ir ieško šiai įstaigai tinkamesnės vietos. Kalėjimų tarnybos vadovai pareiškė norą artimiausiu metu (preliminariai lapkričio 8 dieną) susitikti su meru Valerijumi Makūnu ir aptarti situaciją. Tada ir bus aptartos visos aplinkybės, siūlomos vietos ir jų tinkamumas. Apie susitikimo rezultatus operatyviai informuosime visuomenę“, – komentavo Kauno rajono mero Edmundas Mališauskas.

„Esame įsitikinę, kad priimant tokius sprendimus, būtina atlikti poveikio vertinimą vietos socialinei aplinkai, viešajam administravimui, kriminogeninei situacijai, vietovės plėtrai ir kitoms sritims, taip pat išklausyti ir įvertinti vietos savivaldos, toje vietovėje esančių mokslo įstaigų, vietos gyventojų nuomonę ir pasiūlymus“, – pridūrė rajono savivaldybės atstovas.

Girionyse planų atsisakyta

„Kauno diena“ yra skelbusi, kad pusiaukelės namus planuota įkurti Girionyse, Liepų g. 2 pastate. Tuomet apie pusiaukelės namų įstaigą vietos gyventojai taip pat nebuvo iš anksto informuoti ir kilo bendruomenės pasipiktinimas.

Prieš maždaug pusantrų metų žmonės surinko daugiau nei 700 parašų, kad pusiaukelės namams būtų skirta kita vieta. Pasirašė tiek Girionių gyventojai, tiek čia veikiančios švietimo įstaigos bendruomenės. Prieš tokią bausmę atlikusių asmenų apgyvendinimą pasisakė ir Samylų bendruomenė. Vietiniai žmonės įvairias institucijas užvertė raštais, tačiau iš pradžių niekas nebuvo linkęs iš esmės spręsti susidariusios problemos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mes gavome iš Kalėjimų departamento (dabar Lietuvos kalėjimų tarnyba – red. past.) atsakymą, kad ne jų reikalas atsakinėti į mūsų peticijas. Jiems visiškai nesvarbus mūsų balsas“, – tuomet „Kauno dienai“ guodėsi Girionių gyventojai.

„Kaip jie čia integruosis, jei Girionių bendruomenė labai maža, čia nėra darbo vietų, jiems vis tiek reikėtų važiuoti į Kauną, o viešasis transportas šlubuoja ir nevažiuoja taip dažnai. Mes esame už socializaciją, bet integracijai nėra tinkama vieta. Girionyse dėmesys telkiamas švietimui, miškininkystei, čia yra rekreacinė zona, kur atvyksta šeimos pasivaikščioti. Kalėjimų departamentas net nedarė jokio poveikio aplinkai tyrimo, tik paskambino į Turto banką ir paklausė, kur Kauno rajone yra laisvų patalpų. Čia net jokio policijos komisariato nėra, tad žmonės tikrai bijo dėl savo saugumo“, – piktinosi vietiniai.

Po diskusijų su Girionių gyventojais, Kalėjimų departamentas atsisakė minties čia steigti pusiaukelės namus, o šiai įstaigai numatytas pastatas buvo laikinai perleistas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

Pusiaukelės namai – kas tai?

Kiek anksčiau Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai „Kauno dienai“ yra aiškinę apie pusiaukelės namus.

Pasak jų, tokių įstaigų esama ir didesnės, ir mažesnės gyventojų koncentracijos gyvenamuosiuose rajonuose. Jau veikiantys pusiaukelės namai esą atitinka svarbiausius kriterijus – nuteistieji integruojasi į visuomenę, dirba ir pareigūnų kontroliuojami gyvena bendruomeninį gyvenimą.

Kaip anskčiau teigė Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai, bendruomenės pasipriešinimas nestebina. Nebe pirmą kartą įvairiose Lietuvos vietose gyventojai, matyt, dėl informacijos trūkumo prieštarauja kaimynystėje įkurdinamiems vaikų namams, neįgaliųjų centrams ar kaip šiuo atveju pusiaukelės namams.

Į pusiaukelės namus gali patekti tik nuteistieji, kurie atrenkami pagal griežtus kriterijus: turi būti likę ne daugiau nei metai iki lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, turi neturėti nuobaudų per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir turėti darbą. Pusiaukelės namų gyventojai yra stebimi vaizdo kameromis, taip pat tikrinama, ar laikosi sudaryto dienos grafiko ir maršruto, kontroliuojama, ar nevartoja psichotropinių medžiagų. Bet koks šių taisyklių pažeidimas žmogų grąžina atgal į įkalinimo įstaigą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIRDAS.

ALGIRDAS. portretas
Pastatas tinkamas naudoti - TAI D I E V O žodis .

Rasa

Rasa portretas
Ž. Šančiuose buvo (nežinau ar yra šiuo metu) berods pavadinimas Tėvų namai, tai sekmadienį po mišių kaimynė užėjo į Maxima, o ten du veikėjai iš tų namų, vienas stovi žiūri, o kitas į praplėštą striukės pamušalą dėjo sau kavos pakelius. Sakė prisikišo, o po to pro kasą "praleiskite praleiskite, mes nieko neperkame" ir nuėjo... kaimynė bijojo ką ir sakyti, sako dar palauks už kampo, tik praeidama pro kasą paklausė kur jų apsauga?

Domeikava

Domeikava portretas
Visos tos varkes su pusiaukeles namais tai Yra tvarkomos per pinigus ar pedofilas, ar smurtautojas ar dar koks isigimelis, kuris narkotikais prekiavo ir toliau ta tema vyksta nors kad jis ir sedi o pinigai toliau eina i kisene, tai ka toki ir apgyvendins per advokata ras kur prieit ir tema baigta gales varvint seiles i vaikus prie mokyklos ziuredamas. Von nx su tais istatymais savo ir su tom atmatom.
VISI KOMENTARAI 86

Galerijos

Daugiau straipsnių