Kaime samdiniu norėjęs padirbėti kaunietis teigia užsidirbęs ne pinigų, bet karčios patirties. Jį samdęs Dzūkijos ūkininkas tikina: iš gailesčio priglaustas kaunietis ne tik nuvylė, bet už gerumą atsilygina grasinančiomis žinutėmis.

Žinučių ataka

55 metų kaunietis Linas Adomaitis į redakciją kreipėsi teigdamas, kad nori paviešinti neva kaime pas ūkininkus klestinčią vergovę. "Dirbau be jokios sutarties, todėl teisybės niekur nerasiu, tad nors paviešinsiu savo karčią patirtį", – aiškino L.Adomaitis.

Varėnos rajono ūkininkas Algis Norkūnas sako, kad dabar gailisi, jog priglaudė neturintį namų ir darbo buvusį kaunietį. Jis parodė, kokias žinutes gauna iš L.Adomaičio: "Ar neserga arkliai? Sako, artėja epidemija", "Laikas eina ne tavo naudai, aš neturiu, ką prarasti, judinkis, kietuoli", "Paskubėsi, kai rulonus į daržinę suveši", "Gaila, kad nelaikai vištų, paleisčiau raudoną gaidį. Mąstyk", "Tai vežti gaidį, ar palaukti?", "Dievas mato, aš to tikrai nenorėjau, tavo laikas baigėsi".

"Dėl šių grasinimų žadu kreiptis į teisėsaugą", – kalbėjo vyras.

Priglaudė du kartus

A.Norkūnas sakė prieš porą metų ieškojęs darbininko savo 30 arklių ūkiui. Pamatęs skelbimą laikraštyje, į jį kreipėsi kaunietis, kuris tuo metu neturėjo darbo ir nuolatinės gyvenamosios vietos.

"Jis padirbėjo tik tris savaites. Prašiau jo paso, kad galėčiau įdarbinti. Pažadėjęs gauti dokumentus, išvažiavo ir negrįžo. Pernai rudenį jis man vėl paskambino ir paprašė priglausti. Žadėjo dirbti vien už pastogę ir maistą, bet aš jam niekada nešykštėjau ir pinigų", – tvirtino A.Norkūnas.

Pasak jo, priglaustas vyras nepersidirbdavęs: pagrindinis jo darbas buvo kas dvi valandas pašerti ir pagirdyti arklius. "Kitų darbų jis nemokėjo, todėl tarp šėrimo galėjo ilsėtis, be to, suteikdavau jam išeiginių", – tikino ūkininkas.

Siūlė tvarkyti dokumentus

Pasak A.Norkūno, pagrindinė priglausto žmogaus bėda – sunkus charakteris. "Su šiuo žmogumi sudėtinga bendrauti, jis greitai užmiršta, kad nėra šeimininkas ūkyje, pamiršta pareigas. Svarbiausia priežastis buvo jo nenoras oficialiai susitarti dėl atlyginimo, jis tik žadėjo atsivežti pasą iš Kauno, bet to taip ir nepadarė. Tada pasiūliau jam atsisveikinti", – kalbėjo vyras.

L.Adomaitis tvirtino, esą šeimininkas jam prižadėjęs aukso kalnus, o pasibaigus šaltajam sezonui, kai tvarte sumažėjo darbų, nes gyvuliai išgenami į ganyklas, jis buvęs išspirtas. "Man šeimininkas tiesiog pasiūlė sėsti į automobilį, po to paleido autobusų stotelėje davęs 100 litų ir nuvažiavo", – numojo ranka L.Adomaitis. Jis sakė dažnai paskambinantis ūkininkui, kad jam sumokėtų žadėtus tūkstančius, bet šis neatsako į jo skambučius.

Ūkininkas tikino sumokėjęs daugiau, nei priklausė, ir dabar jaučiasi šantažuojamas. "Turiu visas jo žinutes. Jose aiškiai grasinama sunaikinti mano turtą, reikalaujama sumokėti 10 tūkst. litų, – guodėsi A.Norkūnas. – Po tokios patirties supratau, kad kai kurių žmonių negalima gailėti, nors ir kokie vargšai jie būtų."

Svajoja apie Norvegiją

L.Adomaitis, nors ir liko nepatenkintas darbu ūkyje, sako pamilęs kaimo ramybę. "Mieste daugoka triukšmo, automobilių", – atsiduso vyras.

L.Adomaitis papasakojo anksčiau daug metų dirbęs baldų fabrike. "Sovietmečiu neprašiau skirti man bendrabučio, nes gyvenau pas motiną Garliavoje. Ji testamente užrašė turtą seseriai ir liepė jai pasidalyti su manimi ir broliu. Bet brolis mirė, o sesuo po mamos laidotuvių man davė tik 4 tūkst. litų ir išnuomojo namą kitiems. Taip ir likau be gyvenamosios vietos", – pasakojo šiuo metu butą Kaune nuomojantis vyras.

Jam teko dirbti ir prieš kelerius metus sugriuvusioje, o dabar jau bankrutavusioje baldų įmonėje "Karigė". "Prie mano akių sugriuvo visas cechas, žuvo keli žmonės, krintančios konstrukcijos trenkėsi į grindis vos per pusantro metro nuo manęs", – prisiminė L.Adomaitis.

Vėliau jis dirbo statybose, bet, atslūgus nekilnojamojo turto bumui, vėl liko be darbo. "Grįžti į fabriką jau nenoriu, nes ir taip neprigirdžiu nuo ilgamečio buvimo triukšme, be to, ir technologijos jau kitos. Aš save atradau dirbdamas su gyvuliais. Tikiuosi, kad įsitvirtinsiu kuriame nors Norvegijos ūkyje", – vylėsi L.Adomaitis.