Dar vasarą Kauno miesto savivaldybė skelbė džiugią žinią, kad penkiose miesto vietose bus įrengti gyvybiškai svarbūs automatiniai širdies defibriliatoriai. Deja, šio pažado ištesėti nepavyks.

Kaunas turėjo tapti pirmu ir vieninteliu šalies miestu, kurio viešose vietose būtų buvę įrengti šie žmogaus gyvybę galintys išgelbėti prietaisai.

Iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos šiems gyvybei svarbiems įrenginiams įsigyti buvo skirta 140 tūkst. litų. Defibriliatoriai padeda atstatyti širdies veiklą, jie naudojami žmogaus gaivinimui staigios mirties atveju.

„Savivaldybės administracija organizavo viešą konkursą, kuris turėjo parinkti paslaugos tiekėją. Ketinta nupirkti ne tik pačius prietaisus, bet ir mokymus, skirtus įstaigų darbuotojams, kurie įsikūrę prie tų vietų, kur buvo planuojama pastatyti prietaisus. Taip pat norėjome rengti platesnius mokymus kauniečiams, kad jie žinotų, kaip su šiais prietaisais elgtis“, – sakė Kauno miesto savivaldybės sveikatos gydytojo tarnybos vyriausioji specialistė Daiva Kuzminienė.

Tačiau neatsirado nė vieno tiekėjo, kuris būtų norėjęs dalyvauti skelbtame konkurse.

„Šiemet defibriliatoriai tikrai nebus pastatyti“, – patvirtino D. Kuzminienė.

Jos teigimu, jeigu kitais metais Kauno miesto savivaldybė vis dar norės įsigyti defibriliatorius ir šiam tikslui skirti lėšų, bus bandoma skelbti naują konkursą.

Portalas 1kaunodiena.lt jau rašė, kad defibriliatorius buvo planuojama įrengti autobusų stotyje, miesto savivaldybėje, Rotušėje bei prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“.

Šiuo prietaisu pagalbą pirmomis nelaimės minutėmis gali suteikti specialaus medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Paspaudęs mygtuką žmogus išgirsta žodinius nurodymus arba pamato užrašą, nurodantį, ką daryti.

Be to, defibriliatoriuose būna įdiegta ir signalo perdavimo greitosios medicinos pagalbos tarnybai sistema. Todėl, panaudojus prietaisą, signalas apie nelaimę iškart pasiekia ir šią tarnybą.

Statistika rodo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių.

Praėjusį pirmadienį, kaip įtariama, patyręs širdies smūgį mirė ilgametis Seimo narys Julius Veselka. Parlamentarą mirtis ištiko netikėtai, prieš „Žinių radijo“ laidą.

„Kai širdies skilveliai normaliai susitraukinėja, tuomet jie išstumia kraują. O kai jie virpa, tuomet įvyksta staigi mirtis, žmogų reikia gaivinti ir skilvelių virpėjimą galima nutraukti tik defibriliacija“, – aiškino kardiologijos profesorius Donatas Vasiliauskas

Jeigu per 5-7 minutes kraujas nepatenka į smegenis, jose įvyksta negrįžtami pakitimai ir smegenys miršta. Anot kardiologo, didelių susibūrimų vietose tokie prietaisai privalo būti.

„Pavyzdžiui, Frankurto oro uoste yra net aštuoni defibriliatoriai. Panašiose vietose tvyro psichoemocinė įtampa, nes žmonės jaudinasi išlydėdami savo artimuosius, juos pasitikdami. Yra didesnė rizika patirti širdies smūgį", – sakė gydytojas.

Jo nuomone, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš kitų šalių ir viešose vietose įrengti šiuos prietaisus.

„Defibriliatoriai galėtų atsirasti oro uoste, „Žalgirio“ arenoje. Žinome, kokios emocijos siautėja per krepšinio varžybas, kai žaidžia „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, – pateikė pavyzdį D. Vasiliauskas.