- Romas Poderys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Manau, karantinas mums suteikė ne vien negatyvių, bet ir pozityvių patirčių", – teigė viena tituluočiausių Lietuvos kiokušin karatė kovotojų Inga Mikštaitė.
Kauno rajone, Ringauduose, gyvenanti daugkartinė Europos čempionė, 2019-ųjų pasaulio vicečempionė I.Mikštaitė šį sezoną jau neplanuoja žengti ant tatamio, tačiau nesiruošia vien atostogauti.
"Dėl koronaviruso pandemijos neapibrėžtam laikotarpiui atidėtas Europos čempionatas, turėjęs vykti balandį, atšauktas ir birželį numatytas pasaulio čempionatas. Tai – mano pagrindiniai startai šį sezoną. Tad atsirado gražaus laiko tiems reikalams, kurių nespėdavau sutvarkyti aktyviai sportuodama ir keliaudama į varžybas", – sakė Ugnės Karvelis gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja, kiokušin karatė trenerė.
– Kaip iki šiol leidote laiką per karantiną? – paklausėme ringaudiškės.
– Pirmas dvi savaites džiaugiausi vien būdama namuose – tokios prabangos senokai neturėjau. Be to, truputį sirguliavau, tad buvo proga, kaip sakoma, išsigulėti, tuo pat metu ir buvusias traumas išsigydyti. Vėliau pamažu grįžau į įprastą monotoniją. Pirmiausia ėmiausi fizinio parengtumo pratimų, krūvius vis didinu, dabar jau bėgioju, tačiau niekur neskubu, nieko neforsuoju – juk nereikia ruoštis varžyboms. Nesumažėjo veiklos U.Karvelis gimnazijoje, nors darbo vieta persikėlė į namus – vyksta nuotolinės pamokos.
Karantinas pakeitė kai kuriuos moksleivius: buvę pasyvesni, uždaresni tapo energingesni, išradingesni.
– Netradicinių sprendimų ėmėsi ir Lietuvos kiokušin karatė federacija bei kai kurie klubai, nuotoliniu būdu buvo surengtos netgi šalies moksleivių kata rungties pirmenybės "Būk namie", sulaukusios didelio dalyvių būrio. Ką manote apie tokio pobūdžio naujoves?
– Įdomu, tereikia priprasti. Viena vertus, per virtualiąsias treniruotes ar pamokas galima realizuoti daugybę sumanymų, kuriems įprastomis sąlygomis pristinga laiko – kad ir teorijos dalykams, o pokalbiai gali būti išsamesni. Tačiau pasigendu gyvo bendravimo, emocijų, kaip vaikai betarpiškai reaguoja į krūvius – pavargo ar gudrauja? Internetas – tam tikra išeitis, kai nėra kitų variantų. Vis dėlto man mokyti mažus vaikus karatė technikos nuotoliniu būdu sudėtingiau, ypač kai reikia pataisyti klaidas, ką nors paaiškinti savo pavyzdžiais. Tačiau įkvėpti kovos dvasios, motyvuoti galima ir virtualiuoju būdu.
– Ar jūsų auklėtiniai iš U.Karvelis gimnazijos dar norėtų sugrįžti į klases užbaigti šių mokslo metų?
– Kauno rajono savivaldybė nusprendė, kad nuotolinis mokymasis tęsis ir birželį. Iš tiesų, neverta rizikuoti. Gimnazijos, bet tikriausiai pirmiausia savo draugų labiau pasiilgo mažesnieji – juk joks kompiuteris ar telefonas negali atstoti gyvo bendravimo. Nudžiugino tai, kaip karantinas pakeitė kai kuriuos moksleivius: buvę pasyvesni, uždaresni pastaruoju metu atsiskleidė – tapo energingesni, išradingesni.
I.Mikštaitės sportinius planus šiemet radikaliai pakeitė COVID-19 pandemija.
– Jūsų kalendoriuje bent jau iki rudens – jokių varžybų. Kaip motyvuojate save šiuo karjeros laikotarpiu?
– Varžybos – tik tam tikras atskaitos taškas, savęs patikrinimas. Tačiau tai, kas svarbiausia – procesas – tęsiasi ir tuomet, kai kovų nėra. Sportinė rutina – lyg gyvenimo būdas, tik kai ateitis neapibrėžta konkrečiomis datomis – mažiau skubos, įtampos, streso. Sakyčiau, bet kuriam sportininkui naudingos tokios pertraukos – ir jėgas atgauti, ir kitomis akimis pažvelgti į viską iš šalies. Galbūt iš naujo susidėlioti prioritetus arba palikti viską, kaip yra. Kiekvienam savi atradimai ir netektys: vieną dieną grandioziniai planai staiga gali tapti beprasmiai arba tai, kas atrodė nereikšminga, – stipriu postūmiu žengti į priekį, nesitenkinti tuo, kas jau pasiekta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje5
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu108
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...