"Pasikeitė planai", – šiuos žodžius kaip susitarę kartojo daugelis verslininkų, paklaustų, kodėl netvarko jiems priklausančių apleistų, aptriušusių ir  Laisvės al. ar senamiesčio nepuošiančių pastatų. Tiesa, yra ir kelios malonios išimtys.

Nupirko, bet netvarko

Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios pašonėje Laisvės al. 21-ą pastatą iš Turto fondo nusipirkęs verslininkas Tautvydas Barštys ketino čia įrengti prabangų viešbutį arba biurus, tačiau, savininko teigimu, planus pakoregavo ekonominė krizė, sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje. "Šiandien ekonominė situacija nepalanki vykdyti tokius projektus, tai taip ir stumiasi tie darbai. Be to, viskas būtų daug paprasčiau, jei ne paveldosaugininkų reikalavimai", – tikino T.Barštys. Rekonstruojant pastatą verslininkas norėtų palikti tik išorines jo sienas, tačiau paveldosaugininkai reikalauja išsaugoti vidines pastato erdves, gipso lipdinius. T.Barščio įsitikinimu, paveldosaugininkų reikalavimai – per griežti, trukdo atnaujinti pastatą.

"Sutinku, kad reikia išsaugoti pastato išorę, bet reikalavimai išsaugoti, sakoma, vertingus dalykus pastato viduje prasilenkia su logika ir sveiku protu. Tai labai apriboja tokių pastatų pasiūlą ir paklausą. Dabar mes turime išsaugoti gipsą, darytą sovietmečiu. Tai reiškia, kad mes turime išsaugoti sovietinį paveldą. O ten nei skonio, nei meno, nei paveldo aš nematau, – tikino T.Barštys, pabrėžęs, kad neketina miesto gražinti investuodamas savo pinigus. – Kol kas šio pastato rekonstruoti ir nesiruošiame. Mums tai nėra pats svarbiausias reikalas."

Teigia laukiantys dokumentų

Kitoje Laisvės al. pusėje, Nepriklausomybės a. ir Gedimino g. sankirtoje stovintis dviaukštis pastatas užkaltais langais gerai žinomas vyresniems vairuotojams – čia anksčiau buvo įsikūrusi Kauno kelių policija. Dabar šis namas galėtų pretenduoti į labiausiai apleisto Laisvės al. namo titulą. Pastatas priklauso dviem bendrovėms. Vienos jų akcininkas, liūdnai pagarsėjusio verslininko Gintaro Petriko brolis Raimundas Petrikas nesutiko, kad pastatas yra neprižiūrimas. "Mes jį prižiūrim: nuėmėm keliančius grėsmę balkonus, langus užkalėm", – pasakojo verslininkas. Jis teisinosi, kad pastatą tinkamai sutvarkyti iki šiol trukdė ekonominė krizė. Pradėti pastato atnaujinimo darbus R.Petrikas žadėjo per artimiausius porą metų.

"Labai ilgai tęsiasi pastato projekto ir techninio projekto derinimo darbai. Bet per porą metų tikimės viską suderinti ir pradėti atnaujinti. Pastate planuojame ir komercines, ir gyvenamąsias patalpas", – vardijo pašnekovas.

Kratosi didesnio mokesčio

Kai prieš ketverius metus Žydų ligoninės pastatą senamiestyje nusipirko bendrovė "Tarptautinė skubiosios medicinos pagalbos akademija", sužibo viltis, kad didžiausias senamiesčio namas-vaiduoklis bus sutvarkytas: bendrovės vadovai žadėjo per dvejus metus jį atnaujinti. Tačiau namas taip ir stovi apleistas, gausiai byra tinkas. "Keičiasi planai, žinot, verslas – dinamiškas reikalas. Mes šio projekto neatsisakome, bet ketiname jį įgyvendinti vėliau", – sakė bendrovės direktorius Nedas Jasinskas. Jis tikino, kad planai atgaivinti Žydų ligoninę pasikeitė ne dėl aukštų paveldosaugos reikalavimų: "Tai, be abejo, nepalengvina situacijos – esant tokiems reikalavimams, projektus įgyvendinti sunkiau."

Pastatas nuo gatvės pusės apjuostas vielos tinklu, kad ant praeivių galvų nebyrėtų tinkas. Paklaustas, ar bendrovė neplanuoja pastato, esančio judrioje, pastebimoje senamiesčio vietoje, aptraukti spalvotu tinklu, kad jis taip nebadytų akių praeiviams, N.Jasinskas atsakė: "Mintis gera, tačiau to kaina labai didelė. Mums ir taip tenka mokėti didelius mokesčius už tą pastatą, nors jame nevykdome jokios veiklos. Jei sumažintų mokesčius, mes mielai investuotume."

Buvusios Žydų ligoninės pastatas įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. N.Jasinsko įsitikinimu, tai padaryta nepagrįstai: "Nemanau, kad tai teisinga: verslininkai neturėtų būti baudžiami, jei pasikeičia jų planai. Mes rūpinamės, saugome paveldo elementus, kurie yra pastate. Ten daromi archeologiniai tyrimai, įrengta apsaugos sistema, kiauras stogas buvo tvarkomas, kad į pastato vidų nepatektų lietus. Nepaisant to, mes esame priversti mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį." Pašnekovas prisipažino, kad bendrovė už A.Jakšto g. esančio pastato nepriežiūrą kasmet į savivaldybės biudžetą sumoka po 3 proc. pastato vertės.

Baudžiami ne visi

Pastatams, patenkantiems į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašus, įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto mokestis gali būti padidintas iki 3 proc. pastato vertės. "Tai yra lubos. Skaičiavimus kiekvienu atveju atlieka savivaldybės finansų skyrius. Mes sudarome sąrašus ir teikiame apmokestinti jiems", – sakė Centro seniūnijos seniūnas Marius Švaikauskas.

Teoriškai visų neprižiūrimų, apleistų pastatų savininkai turėtų mokėti tokį – padidintą – nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau realybėje jie dažnai šio mokesčio išvengia. Kauno Centro seniūnijoje 46 pastatai yra įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. M.Švaikauskas apgailestavo, kad ne kiekvieną apleistą pastatą pavyksta į jį įtraukti: "Dėl kai kurių pastatų vyksta teisminiai ginčai. O kol nėra priimti teisminiai sprendimai, mes negalime nei jų apmokestinti, nei savininkai turi teisę tuos pastatus tvarkyti. Mes įtraukiame į sąrašą, o savininkai atneša dokumentus, kad vyksta teisminis ginčas, ir turime išbraukti. Vieni didžiausių pastatų, dėl kurių bylinėjamasi teismuose – nebaigti viešbučiai "Respublika", "Britanika", naujojo Stoties turgaus pastatų kompleksas."

Prancūzai nesiterlioja

Įtrauktų į kultūros paveldo registrą pastatų priežiūrą kontroliuoja Kultūros paveldo departamentas (KPD). Departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus atkreipė dėmesį, kad apleistų pastatų savininkų dažnai nepavyksta nubausti jiems sėkmingai blefuojant, tikinant, kad pastatai – prižiūrimi: "Juridiniam asmeniui už pastatų nepriežiūrą mes turime teisę skirti baudą – iki 11,5 tūkst. eurų. Bet pastatų savininkai paprastai baudas skundžia, įrodinėja, kad pastatas – prižiūrėtas: langus užkaliau, stop juosta yra, šiukšles išvežu, aš tik jo nenaudoju. Ir labai sunku teisme įrodyti tą nepriežiūrą, nors pastato priežiūrą savininkai tik imituoja".

11,5 tūkst. eurų gali būti baudžiamas neprižiūrimo pastato savininkas, kuris neatsižvelgia į KPD pakartotinai skirtas administracines nuobaudas – įspėjimus raštu. Keletą savivaldybių prižiūrintis KPD Kauno teritorinis padalinys įspėjimų raštu dėl pastatų nepriežiūros per metus surašo nemažai, tačiau baudų Kauno pastatų savininkams pernai ir per keturis šių metų mėnesius už tai nebuvo skirta.

Baudos skyrimą S.Stoškus vertino kaip pralaimėjimą: "Vadinasi, nesuveikė kiti metodai, neįtikinai, dar kažko nepadarei, kad žmogus tvarkytųsi."
Pašnekovas pastebėjo, kad siekiant išvengti baudos, pasitelkiami teisiniai gudravimai. "Nubaudi vienus, tuoj pat tas pastatas perrašomas kitai įmonei, įkeičiama bankui, ir viskas pasibaigia. Nes pastatams, kurie yra įkeisti bankui, padidinto nekilnojamojo turto mokesčio skirti negalima. Tai yra nesąžininga, neteisinga, nes bankai gali kad ir dešimt metų marinuoti reikalą – jiems nepavyksta skirti mokesčių", – pasak padalinio vedėjo, sunku nubausti ir užsienyje apsigyvenusius apleistų pastatų savininkus.

Siekiant atsikratyti apšepusio miesto įvaizdžio, S.Stoškus Kaunui siūlo remtis užsienio pavyzdžiu. "Pažiūrėkime, kaip daro prancūzai: vienas, antras raginimas susitvarkyti fasadą, jei nereaguojama – valstybė ar savivaldybė sutvarko ir išrašo sąskaitą. Jei pastatas apleistas, tinkas byra praeiviams ant galvų, namas gadina miesto veidą – prašom, savivaldybė sutvarkys, bet paskui susimokėk. Nesusimokėjai – perduoda antstoliams, o tada jau su jais aiškinkis, jei nesiteikei tvarkytis", – pasak S.Stoškaus, taip iškyla rizika nesitvarkantiesiems visai prarasti pastatą, ir tai drausmina. Pašnekovo įsitikinimu, toks fasadų tvarkymas savivaldybės lėšomis, o vėliau ir lėšų iš savininkų išieškojimas būtų labai efektyvus.

Yra ir gerų pavyzdžių

S.Stoškus pripažino, kad raginti ir baudomis bei didesniais mokesčiais gąsdinti tenka ne visus – yra ir gerų verslininkų tvarkymosi pavyzdžių. Štai praėjusį mėnesį "Kauno diena" rašė, kad tinkas ėmė kristi nuo "Metropolio" sienų. Jis ėmė dūžti į grindinį kieme. Tuomet niekas nenukentėjo, o pastato savininkai nelaukdami nelaimės skubiai ėmėsi tvarkytis: buvo pasamdytas keltuvas, darbininkai nuo apleisto pastato fasado viršaus pašalino galintį byrėti tinką, buvo surinkti jau nukritusio tinko gabalai.

"Taip apkapoti tinką – dar geriau nei aptraukti pastatą tinklu. Dabar grėsmė pašalinta", – pripažino Kauno Centro seniūnijos vyriausiasis specialistas statinių priežiūrai Tautvydas Ginius.

"Metropolio" direktorius Ramūnas Šuščevičius užsiminė, kad viešbučio pastatų kompleksą šiais metais ketinama remontuoti, tam yra gauti reikiami leidimai, o prastos būklės pastatą S.Daukanto g. 21 A galbūt teks nugriauti.

Ką gali savivaldybė?

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad atkreipė dėmesį, jog savivaldybė prie netvarkingų pastatų remonto prisidėti negali, nes jai draudžiama investuoti į privačią nuosavybę. "Savivaldybė neturi įrankių prisidėti tvarkant privačių namų fasadus. Jei tokie įrankiai būtų – juokauju, kad visi valdininkai gyventų įvairiom spalvom nudažytuose savo namuose", – šyptelėjo meras.

Jis pripažino, kad savivaldybės galimybės priversti apleistų pastatų savininkus tvarkytis yra ganėtinai ribotos. Meras atkreipė dėmesį, kad didelių pastatų-vaiduoklių miesto centre daugėja: šalia nebaigtų statyti "Respublikos", "Britanikos" viešbučių miesto centrą jau "puošia" ir statybine tvora aptverta buvusio "Merkurijaus" teritorija.