- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
-
Kaunas atsisveikina su A. Patacku
Kauniečiai ir visa Lietuva atsisveikina su Lietuvos laisvės kovų dalyviu, Nepriklausomybės Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku. Velionis antradienį ryte pašarvotas Kauno įgulos karininkų ramovėje.
Kauniečiai ir visa Lietuva atsisveikina su Lietuvos laisvės kovų dalyviu, Nepriklausomybės Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku. Velionis antradienį ryte pašarvotas Kauno įgulos karininkų ramovėje. Garbės sargybą prie A.Patacko palaikų eina Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Velionio lankymas – antradienį iki 20 val. ir trečiadienį nuo 10 iki 14 val. Šv. Mišios už A.Patacką bus aukojamos trečiadienį 9 val. Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje, jas aukos Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Trečiadienį 14 val. karstas su velionio palaikais išlydimas į Petrašiūnų kapines.
A. Patackas po sunkios ligos mirė penktadienį ryte. Jis gimė 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Atiduoti paskutinę pagarbą velioniui Kauno įgulos karininkų ramovėje antradienį rikiavosi jo giminės, bendražygiai, valstybės vadovai ir eiliniai miestiečiai. Tarp atėjusiųjų atsisveikinti su A. Patacku buvo galima išvysti Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, signatarus Justą Vincą Paleckį ir Česlovą Juršėną. Buvęs ilgametis Seimo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas A. Patacką prisimena nuo Sąjūdžio laikų. Kaip žurnalistui, vėliau – Vyriausybės spaudos atstovui Č. Juršėnui teko dalyvauti visose Sąjūdžio tarybos sesijose. Vėliau jiems kartu teko dirbti Aukščiausioje taryboje.
„Tarp kitų deputatų A. Patackas išsiskyrė tiesumu, aiškumu, nedvejojimu dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tokia jo pozicija mums, kairiesiems, tuomet atrodė per kieta. Lietuvos nepriklausomybės idėja, laisvė jam buvo brangiausi dalykai. Dėl jų jis buvo pasiryžęs aukotis. Toks jis ir lieka atmintyje: kietas, tvirtas, nepalenkiamas“, – šiandien sakė Č. Juršėnas. Jis prisiminė, kad A.Patackas nebuvo iš tų, kurie dažnai šokinėja prie Seimo posėdžių salės mikrofono. Bet jei jausdavo neteisybę, eidavo ir trumpai drūtai pasisakydavo.
„Atėjau atsisveikinti. Man Algirdas – brangus žmogus. Per jį aš pradėjau labiau branginti Lietuvą“, – sakė karininkų ramovėje sutiktas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kunigas Gintaras Vitkus. Jis prisiminė su A. Patacko įžvalgomis apie baltiškas lietuvių tautos šaknis susipažinęs dar studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje, kur A. Patackas kartais skaitydavo paskaitas.
„Jis kalbėjo apie orumą, pareigą, atsakomybę. Ragino didžiuotis tuo, kad esame lietuviais, žadino atsakomybę už Lietuvą. A. Patackas norėjo, kad orūs žmonės kurtų orią valstybę, kad Lietuvos vardas nebūtų žeminamas. Šis taurus žmogus tikėjo, kad taip gali būti – kad Lietuvos vardas gali būti tariamas oriai. Jis buvo savotišku pranašu“, – G. Vitkus prisipažino, kad didžiulį įspūdį jam darė ir signataro įžvalgos apie senovės baltus. Pasak pašnekovo, kitaip nei daugelis šiuolaikinių tyrinėtojų, A. Patackas baltiškąjį pradą integravo į krikščioniškąją praeitį, nebandydamas jų supriešinti.
Senjorė Laura Janušauskienė atsisveikinti su velioniu atėjo pasipuošusi tautiniu kostiumu. „Atėjau pagerbti A.Patacką. Aš esu birutietė, mes domimės etnokultūra, pagonybe – tuo, kuo domėjosi, ką tyrinėjo ir apie ką rašė A. Patackas. Yra tekę su juo tiesiogiai bendrauti – įdomus, dvasingas žmogus, jo nuopelnai Lietuvai – didžiuliai. Jį privalo pagerbti visa tauta“, – įsitikinusi kaunietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune1
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Panemunės šilas pildosi išskirtiniais rankų darbo suoliukais6
Panemunės šile daugėja unikalių rankų darbo suoliukų. Drožti dirbiniai papildė prieš kurį laiką pradėtą pildyti įvairių gyvūnų kolekciją, tad prisėsti šalia bus galima ne tik ties unguriais, ilgus sparnus išskleista...
-
Legendinio „Olimpo“ jubiliejus: nuotaikos – dvejopos
„Mūsų klube įkurtame muziejuje būtų galima susipažinti ne vien su turtinga varžybų trofėjų kolekcija, bet susitikti ir su juos iškovojusiais atletais“, – sakė vienas kultūrizmo klubo „Olimpas“ steigėjų doc. dr...
-
Eiguliuose bus daugiau spalvų: tikslas – pagyvinti aplinką6
Gatvės meno kolekcija Kaune plečiasi. Eiguliuose ant buvusios elektros pastotės atsirado naujas ir ypač spalvotas piešinys. Neabejojama, kad jis taps rajono puošmena, kuri spalvų suteiks visais metų laikais. ...
-
Talkino nusikaltėliams ar sulaukė pareigūnų keršto?13
Rugsėjį kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis pasimatavo jo aprašomų herojų batus. Sulaikymas, kratos, įtarimai, suėmimas, skambūs kaltinimai – tai tapo jo asmeninio gyvenimo dalimi. ...
-
Kauno klinikos ruošėsi pacientų antplūdžiui: ar susitvarkė su krūviu?4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ruošėsi didesniam pacientų srautui sausio 8–9 dienomis. Perkeliant LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, šiomis dienomis skubią pagalb...
-
Automobilių niekam nereikia?14
Jau ne vienus metus Kaune nutempiami nebenaudojami automobiliai, tačiau savininkai retai kada atsiima savo turtą. Bešeimininkės transporto priemonės tiesiog utilizuojamos. ...
-
Vietoj baldų – bėdos: neturėkite reikalų su šiomis įmonėmis16
Laikytis nuoseklumo – pirma kėdės, paskui pinigai, sunku, nes baldininkai nori avanso. O gavę dingsta. Taip elgėsi Kaune baldus siūlę abejotini meistrai. ...
-
Kaune rengiamas simbolinis karių bėgimas Sausio 13-osios aukoms pagerbti6
Kaune ketvirtadienį rengiamas simbolinis karių bėgimas, skirtas per sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti. ...
-
Sugiharos namų muziejus atnaujina ekspoziciją: ypatingos istorijos ir humanizmo įkvėpti potyriai7
Jau netrukus Kaune duris atvers atsinaujinęs Sugiharos namų muziejus, kviesdamas į išskirtinę ir moderniai atnaujintą ekspoziciją. Po kelis mėnesius trukusių atnaujinimo darbų, muziejus pristatys pasaulinio pripažinimo sulaukusios britų menin...