- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
-
Kaune eksponuojamas Vasario 16-osios aktas: 122 esminiai žodžiai apie Lietuvą
Trečiadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune surengta simbolinė Vasario 16-osios akto perdavimo Kaunui ceremonija. Tai bus paskutiniai Lietuvos gimimo liudijimu vadinamo dokumento metai Lietuvoje – vėliau jis sugrįš į Vokietiją.
Nepriklausomybės akte užfiksuota Lietuvos praeitis, dabartis, ateitis bei įpareigojimai šiuo metu gyvenančioms ir ateities kartoms. 122 žodžių dokumente tarsi užkoduota Lietuvos dvasia. Apie tai akto perdavimo ceremonijoje kalbėjo dokumento originalą 2017 metų kovo mėnesį Berlyne aptikęs profesorius Liudas Mažylis.
„Labai džiaugiamės, kad Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko pratęsti sutartį dar metams ir sudarė galimybę Lietuvos gimimo liudijimą eksponuoti Kaune“, – sakė Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.
Pagal Vokietijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo susitarimą Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d., Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems me-tams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Susitarimas numatė galimybę šiais metais dokumentą eksponuoti Kaune.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pagal iš anksto suderintą grafiką dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje ir saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje, kur, anot K. Ramonienės, periodiškai sugrįždavo „pailsėti“.
Akto perdavimo Kaunui ceremonijoje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas dr. Peteris Buschmannas, Lietuvos vyriausioji archyvarė K. Ramonienė, „Kaunas2022“ vadovė Virginija Vitkienė, Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė ir aktą apdraudusiois bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ vienas vadovų Arūnas Raziūnas.
Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atvykę pamatyti lankytojai taip pat gali apžiūrėti parodą „Vasario 16-osios akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“.
Lietuvos nepriklausomybės aktas Kaune bus eksponuojamas iki šių metų lapkričio 27 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje1
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?17
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...