Fortuose lankytojai nepageidaujami – šios vietos taps šikšnosparnių miegamaisiais

Nuo spalio iki gegužės mėnesio kai kuriose Lietuvos vietose lankytojai bus nepageidaujami. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis, Vilniaus gynybinės sistemos bunkeriai Antakalnyje ir Kauno fortai taps šikšnosparnių žiemavietėmis.

"Apie šikšnosparnius būtų galima daug papasakoti, nes jie yra vieni įdomiausių, paslaptingiausių ir turbūt mažiausiai ištirtų žinduolių. Tačiau svarbiausias dalykas yra visuomenei žinoti, kad jie žmogui naudingi padarai, o ne kažkokie skraidantys kraują siurbiantys vampyrai iš siaubo pasakėlių. Nors ta juos gaubianti mistika irgi savotiškai žavi", – sako Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ramunė Mikitiejeva.

– Kur aptinkama šikšnosparnių?

– Tiek Kauno marių regioninio parko teritorijoje, tiek ir parkui priskirtuose draustiniuose šikšnosparnių aptinkama ištisus metus – čia jie ir žiemoja, ir apsistoja migruodami bei gyvena šiltuoju metų laiku. Šiltuoju laikotarpiu šikšnosparniai aptinkami miškingose vietovėse, parkuose, prie vandens telkinių. Kai kurios rūšys laikosi žmogaus kaimynystėje – vienkiemiuose ar net tankiai apgyvendintose teritorijose. Ramiomis šiltomis naktimis šiuos žvėrelius galima išvysti skraidančius beveik visur, o ypač ten, kur daugiau jų maisto – įvairių sutemose skraidančių vabzdžių.

– O kur jie žiemoja?

– Neabejotinai unikaliausios Kauno marių regioninio parko ir šio parko direkcijai priskirtų saugomų teritorijų šikšnosparnių buveinės – tai fortai, kurių šiame regione yra išlikę gana daug. Fortai yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Kauno fortuose žiemoja net 8 rūšių šikšnosparniai. Atskiruose fortuose jų gausa ir rūšinė sudėtis skiriasi. Reikėtų pastebėti, kad jų galima aptikti visuose fortuose, požemiuose ir kitose slėptuvėse, kur tinkamos sąlygos. Visgi tai nereiškia, kad kitur gyvenantys šikšnosparniai yra mažiau svarbūs, todėl, net jei teritorija neturi draustinio statuso, šikšnosparnių teisės į ramybę nesumažėja.

– Zoologiniu gamtos paveldo objektu pripažintas tik Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis. Ar Kaune šikšnosparnius kas nors saugo?

– Kauno fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą "Natura 2000". Tai reiškia, kad Lietuva šias unikalias šikšnosparnių žiemavietes įsipareigojo tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti. Be to, daugelis rūšių taip pat yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

– Specialistai perspėja, kad žmonės žiemą netrikdytų šikšnosparnių miego. Kodėl?

– Būtent šaltuoju metų laiku jie yra labiausiai pažeidžiami. Daug veiksnių lemia žiemojimo sėkmę. Be to, kiekviena rūšis turi ir skirtingų poreikių buveinei. Skirtingoms rūšims reikalingos skirtingos sąlygos. Kaip ir žmonėms – kažkam geriau gyventi name, kažkam – bute. Vienos šikšnosparnių rūšys renkasi šaltesnes žiemavietes, kitos, tokios kaip vandeninis pelėausis, mėgsta šiltesnes buveines, tačiau jose turi būti pakankamai drėgmės. Ne visi šikšnosparniai išrankūs – rudasis ausylis aptinkamas įvairiose žiemavietėse, o štai rudasis nakviša išskirtinai gali žiemoti tiesiog seno medžio uokse.

– Kaip elgtis jei žmogus netikėtai susidūrė su tokiu medyje miegančiu šikšnosparniu? Gal jį reikia gelbėti nuo šalčio?

Apskritai, geriausia pagalba šikšnosparniams – netrikdyti jų žiemojimo metu visiškai, nes bet koks trikdymas gali turėti poveikį šikšnosparnio aplinkai ir jį pažadinti iš gilaus žiemos miego.

– Aptikti drevėje žiemojantį šikšnosparnį nėra netikėtumas. Tokiu atveju tikrai nereikia gelbėti, tiesiog palikti jį ramybėje. Svarbiausia sąlyga visoms šikšnosparnių rūšims – ramybė. Apskritai, geriausia pagalba šikšnosparniams – netrikdyti jų žiemojimo metu visiškai, nes bet koks trikdymas gali turėti poveikį šikšnosparnio aplinkai ir jį pažadinti iš gilaus žiemos miego. Ne laiku pabudęs gyvūnėlis išeikvoja savo sukauptas energijos atsargas, neturi maitinimosi šaltinių ir paprastai žūsta nesulaukęs pavasario. Jų miegas yra ypatinga būsena, vadinama hibernacija, kai nukrinta kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė.

– Kiekvienais metais specialistai stebi šikšnosparnius. Kokios tendencijos?

– Pastaruoju metu pastebime, kad šikšnosparnių gausa yra smarkiai sumažėjusi. Tokių gausių kolonijų, kokios būdavo fiksuojamos monitoringo metu prieš dešimtmečius jau nebėra. Didžiausią grėsmę žiemojantiems šikšnosparniams kelia jų trikdymas, nestabilios mikroklimato sąlygos, plėšrūnai. Net mažiausias oro srautų, temperatūros ar drėgmės pokytis, triukšmas veikia žiemojančių šikšnosparnių fiziologinę būklę, išgyvenimo galimybes. Net ir pavieniai smalsuoliai šikšnosparniams pridaro daug bėdos. Fortų statiniai dažnai tampa jaunimo susitikimų, žaidimų ir kitokių pramogų vieta, o tai nesiderina su žiemojančių šikšnosparnių apsaugos poreikiais. Todėl mes dabar turime daug vilčių, kad naujieji fortų šeimininkai – Kauno tvirtovės parkas – nepamirš šių žinduolių ir padės užtikrinti jų ramybę bei išsaugoti žiemavietes.

– Visi atsimename istoriją apie III forte išsiliejusius teršalus…

– Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami, dėl paprasčiausio neišmanymo, tačiau atsiranda ir tokių piktavalių, kurie požemiuose užkuria laužus ar sprogdina petardas. 2018 m. žiemą nuo vandalų nukentėjo III forte žiemoję šikšnosparniai. Žvėreliai, kaip manoma, tyčia buvo sumesti į išsiliejusius teršalus, jų gyvybių išgelbėti nepavyko, o kaltininkai surasti nebuvo. Fortuose veikiančių įgulų nariai taip pat pasakoja ne kartą radę vandalų apdegintų šikšnosparnių. Nors tokiais atvejais taip elgiasi visiškai degradavę asmenys, neretai iš pažiūros net toks nekaltas veiksmas kaip žmogaus stovėjimas šalia ir kvėpavimas bei ryškesnis šviesos ar garso šaltinis gali tapti rimta grėsme šikšnosparnio gyvybei.

Todėl labai prašome būti supratingiems ir saugoti šikšnosparnių ramybę – fortuose ir kitose šių gyvūnų žiemojimo vietose nesilankyti spalio–balandžio mėnesiais, o apie netinkamą elgesį pranešti gamtosaugos institucijoms ar policijai. Bet kokia žmogaus veikla šikšnosparnių žiemojimo patalpose žiemą šiems žvėreliams kelia tiesioginę grėsmę. Jeigu sakoma, kad smalsumas pražudė katę, šiuo atveju – neatsakingas ir savanaudiškas žmonių smalsumas gali pražudyti vienus rečiausių ir įdomiausių žinduolių. O šikšnosparniai yra tikrai ypatingi gyvūnai, pradedant išvaizda, unikaliu gebėjimu skraidyti ir orientuotis naudojant echolokaciją, baigiant prisitaikymu iškęsti žiemą pasinėrus į gilų miegą. Be to, nepamirškime, kiek naudos jie duoda žmonėms sunaikindami daug vabzdžių kenkėjų.

Prižadinti gali nebesulaukti pavasario

Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šikšnosparnių rūšių saugomos yra 6. Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemoti pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10 laipsnių. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali kyboti 5–7 mėnesius.

Tokioje vietoje apsilankęs žmogus ryškia šviesa, žingsnių aidu ar net savo kūno šiluma gali prižadinti šikšnosparnius. Prabudę jie bando išvengti trikdžių, skrenda į saugesnes vietas ir taip sunaudoja daug žiemos miegui sukauptos energijos. Priverstinai pabudęs žiemą, energijos atsargų papildyti neturi galimybių, tad dažnas per anksti žmogaus prižadintas šikšnosparnis gali nesulaukti pavasario.

Didžiausia šių gyvūnų žiemavietė Lietuvoje – Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis. Jis nuo 2009 m. yra valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas, buveinių apsaugai svarbi teritorija.

Tūkstančiai šikšnosparnių taip pat žiemoja buvusios Vilniaus gynybinės sistemos bunkeriuose Antakalnyje, Kauno fortuose. Tačiau bet kuris po šias šikšnosparnių žiemavietes sumanęs pažioplinėti ir draudimų nepaisantis smalsuolis gali pridaryti didžiulės žalos gamtai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ui

Ui portretas
Lankytojai taps šikšnosparnių miegamaisiais? Siaubas kažkoks!

Žinoma,kad

Žinoma,kad  portretas
Senieji Kauno fortai yra vieni iš didžiausių, moderniausių ir įdomiausių XIX amž. gynybinio paveldo statinių Šiaurės Europoje. Vien tik 4-tame forte yra 14 atskirų kovinės paskirties pastatų. Vietoje to, kad jų milžiniškos patalpos ir požemiai būtų sutvarkyti ir pritaikyti miesto bendruomenės ir turistų poreikiam, tai jie paversti skraidančių žiurkių veisyklomis, Visiškas idiotizmas.

Eglė

Eglė portretas
Pranešu, kad spalio 5 ir 6 d. III forte Kaune vyks festivalis Baterija. Ar tai nepakenks šikšnosparniams ar suderinta su gamtosaugos institucijom?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių