- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šios dienos „Kauno dienos“ publikacija apie tai, kad Seimas rengiasi priimti Žemės įstatymo pataisas, pagal kurias griaunant pastatus vaiduoklius ir statant erdvesnius, miestus puošiančius statinius nekilnojamojo turto plėtotojams bus taikomi drastiški valstybinės žemės nuomos mokesčiai (siūloma net daugiau nei 100 proc. rinkos vertės), sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Savo pozicija su portalo www.kauno.diena.lt skaitytojais pasidalino ir Kauno miesto savivaldybė.
– Buvusiais laikais miestų teritorijose pristatyta daugybė gamyklų, sandėlių, kurių veikla šiais laikais perkelta toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Griaunami senieji pastatai, stovintys ant valstybinės žemės, keičiama šios paskirtis – statomi biurai, butai, parduotuvės. Kiek logikos už tokį žemės paskirties keitimą apskritai taikyti mokestį? – portalas klausė Kauno miesto vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus.
– Pirmiausia, tokios pataisos stabdytų plėtrą bei trukdytų įgyvendinti miesto Strateginio ir Bendrojo plano sprendinius. Antra – Kaune nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas, todėl iki šiol nežinome, kam šis mokestis yra reikalingas ir kam būtų skirti surinkti pinigai. Trečia – visa tai stums investicijas ir gyventojus į miesto pakraščius, nes ten bus pigiau. Be to, tai stabdys miesto centro atsinaujinimą ir teritorijos efektyvesnį naudojimą. Manome, kad visa tai turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.
– Ir taip daug teisinių ir teisminių trukdžių išsivaduoti iš miestus darkančių pastatų vaiduoklių, griuvėsių. Ar mokesčių didinimas NT plėtotojams nekelia nerimo, kad apskritai tvarkymosi tempai sulėtės?
– Gali būti, kad verslas pradės taupyti ir tvarkymosi tempai sulėtės. Nugriovus pastatus ar nuomojamą iš valstybės žemės sklypą naudojant ne pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį ir būdą, numatomas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas. Dėl šios priežasties miesto darną ardantys objektai – merdinčios gamyklos, sandėliai, dirbtuvės – ir toliau liktų Naujamiestyje, Senamiestyje bei šalia esančiose teritorijose. Pastatų paskirties keitimas yra susijęs su papildomais mokesčiais, todėl manome, kad tai neigiamai atsilieptų miesto centro teritorijoms.
– Žemės įstatymo pataisų, pagal vieną variantą numatančių NT plėtotojams iki 75 proc. mokestį, pagal kitą – net 105 proc., už didesnio, nei buvęs pastatas, statybas, teikėjas – Seimo Kaimo reikalų komitetas. Ar miestų žemės, plėtros klausimus teisės aktai neturėtų būti pavesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui?
Žemės įstatyme numatytas mokestis turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.
– Miestams svarbiausia, kad jų balsas būtų išgirstas. Patvirtinus esamą tvarką turėtų kilti nekilnojamojo turto kainos, kadangi sumokėtas atlyginimas už galimas statybas nuomojamoje valstybės žemėje taps būsto kainos dalimi, kuri galimai bus „perkeliama“ būsimiems pirkėjams.
– Labai daug visi kalba apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Ar Žemės pataisų rengėjai į diskusijas kvietė Savivaldybių asociacijos atstovus ar bent didmiesčių merus?
– Teikėme pastabas Savivaldybių asociacijai, o ar jos buvo išgirstos, atsakyti negalime. Su numatytais pokyčiais mūsų plėtra stumiama į pakraščius. Tai, kas numatoma mieste, taps papildomu barjeru plėtrai.
– Kaip manote, gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas, ar apskritai netaikymas, turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai? Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti.
– Savivaldybės turėtų pačios tvarkyti šiuos klausimus. Pastaraisiais metais Kaunas sėkmingai pritraukia naujų investicijų, o tai sukuria naujų darbo vietų, mažina pastatų „vaiduoklių“ skaičių ir apskritai gerina gyvenimo kokybę. Dėl numatytų pokyčių miestą gali ištikti stagnacija, todėl tikrai nesinorėtų, kad papildomi barjerai stabdytų Kauno plėtrą ir naujas galimybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?33
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu102
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?16
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...