Prognozuoja populiarumą

Oficialiai Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas atvertas ir pašventintas rugsėjo 12-ąją, tačiau jį jau išbandė ne vienas kačerginietis ir atokesnių vietovių gyventojai. Tai, kas nauja, visuomet vilioja labiau, todėl neabejojama, kad naujas aktyvaus poilsio objektas bus viena labiausiai lankomų vietų pakaunėje.

„Nemune įrengtos prieplaukos, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, atnaujintos pagrindinės Kulautuvos ir Kačerginės gatvės, sutvarkyti paveldo objektai, tarp kurių – daugiausia turistų dėmesio sulaukianti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pyplių piliakalnis, medinės Kačerginės vilos, – sveikindamas susirinkusius į Kačerginės kraštovaizdžio pažintinio tako atidarymą, atliktus darbus vardijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir pažadėjo kurorto teritorijoje ir toliau siekti atverti daugiau vietų, kur būtų galima pailsėti, pasigrožėti gamta, kultūros paveldu.

Patogūs pėsčiųjų takai, suoleliai pailsėti ar ramiai pasižvalgyti, dešimt stotelių su informacinėmis lentelėmis, pristatančiomis šiai vietai būdingą gyvūniją ir augmeniją, vabzdžių viešbutis – visa tai laukia naujame objekte, kurį įrengė bendrovė „Žaliasis servisas“.

Vaizdas: šiuo metu galima pamatyti tik žiemojančius paukščius. / E. Mališausko nuotr.

Ne mažiau viliojantis ir šalia dviračių trasos Kačerginė–Zapyškis įrengtas pažintinis takas su žiedo formos regykla. Projektą rengusios studijos „Archispektras“ (vadovas Aidas Kalinauskas) architektės Ilona Deveikytė ir Dominyka Svarauskaitė apžvalgos ratą tarsi pakabino virš Nemuno šlaito, apačioje atverdamos beveik nepaliestą gamtą.

Projektą kuravusi Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduota Irena Bertašiūtė pabrėžė, kad takas pritaikytas ir neįgaliesiems, silpnaregiai ir aklieji čia suras informacijos Brailio raštu.

Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas šiuo metu dar neatskleidžia visų pranašumų: lakštingalų, strazdų, didžiųjų krakšlių giesmių galima išgirsti pavasarį, o pamatyti besibūriuojančias gerves, baltuosius ir pilkuosius garnius, kirus, kormoranus – vasaros pabaigoje.

Gamtos oazė keliautojams

„Gamtos pažinimas ir vaikščiojimas pėsčiomis vis dar išlieka populiari turizmo tendencija. Žmonės, kurie keliauja savarankiškai, dažnai renkasi pasivaikščiojimus pažintiniais takais. Kauno rajonas lyg žaliasis smaragdas žavi tyros gamtos grožiu, o trys didžiosios upės, Kauno marių regioninis ir gamtos draustiniai atskleidžia kraštovaizdžio išskirtinumą“, – tvirtino Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Pasak direktorės, pakaunė turi ką pasiūlyti ir ilgų žygių mėgėjams, ir mažiau užsigrūdinusiems. Per Kauno rajoną vingiuoja Camino Lituano piligrimų kelias ir projekto „Miško takas“ atkarpa, bet ne mažiau smagių akimirkų žada palyginti trumputis Arlaviškių botaninio draustinio takas.

Dėmesys: takas pritaikytas ir neįgaliesiems, silpnaregiai ir aklieji čia suras informacijos Brailio raštu. / E. Mališausko nuotr. 

„Pingvinai“ neaplenkia pakaunės

Camino Lituano piligrimų tako atkarpa Panevėžiukas–Biliūnai siekia 20 km, o Biliūnai–Kaunas – daugiau nei 22 km. Žygeiviai gali aplankyti Babtyno dvarą ir apžiūrėti senovinių automobilių kolekciją, Tradicinių amatų centrą su unikalia ekspozicija, išpuoselėtą Raudondvario dvarą. Dalis maršruto vingiuoja per Nevėžio kraštovaizdžio draustinį, gamtos mėgėjai taip pat gali pasigrožėti Bernatonių piliakalniu.

„Keliautojų patogumui Kauno rajono maršruto dalis sužymėta ilgalaikiais ir išskirtiniais piligrimų kelio ženklais, – pabrėžė E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Kaimo turizmo sodybų „Onupis“ ir „Gaižuvėlės sodyba“, esančių piligrimų kelio atkarpoje, šeimininkai patvirtino, kad piligrimai dažnai naudojasi jų paslaugomis. Juozapas Liekis pasidžiaugė kaimynišku bendradarbiavimu: kaimo turizmo sodybų šeimininkai rekomenduoja užsukti į Tradicinių amatų centrą, o jį aplankę neslepia sužavėjimo.

Ne vienas puslapis Kauno rajono maršruto daliai skirtas žurnalistės ir rašytojos Jurgitos Lieponės knygoje „Kelias, pingvinai ir aš. Camino Lituano dienoraštis“. Jos pavadinime klausimų kelia tik vienas žodis „pingvinai“. Pasak autorės, taip kartais pavadinami pavargusiomis kojomis krypuojantys piligrimai.

„Miško tako atkarpos Lampėdžiai–Kulautuva, Kulautuva–Vilkija vingiuoja prie Nemuno, o Pakuonis–Vaišvydava – Kauno marių regioniniu parku. Keliaujantys pėsčiomis gali aplankyti Kauno marių lankytojų centrą, Dubravos arboretumą ir Dubravos rezervato apyrubę. Nepaklysti padeda tako žymėjimas specialiais ženklais“, – pasakojo KRTVIC direktorė.

Populiarumas: take jau būriuojasi ėjikai. / E. Mališausko nuotr.

Prie Kauno marių

Arlaviškių botaninio draustinio takas, vadinamas Kadagių slėnio taku, yra vienas gražiausių ir labiausiai lankomų takų Lietuvoje. Kurį laiką jis buvo uždarytas dėl susidėvėjusios dangos rekonstrukcijos. Žmonės spėjo pasiilgti nuostabių vaizdų, todėl, metų pradžioje jį atvėrus, lankytojų srautai neslūgsta.

Prieš žingsniuojančių akis atsiveria įspūdinga Kauno marių panorama, Dabintos sala ir natūralus kadagynas, o tarp kadagių auga rečiausi augalai. Vienas tokių – gauruotasis gvazdikas. Dėl savo botaninės vertės ir retumo gauruotasis gvazdikas botanikams gali atstoti brangiausio deimanto paieškas. Kadagių slėnyje galima išgirsti, kaip baubia paslaptingas nendrynų gyventojas baublys, išvysti ore sklandantį galingąjį jūrinį erelį, pamatyti salą, kurioje gyvena itin retos plovinės vištelės ar tiesiog pasimėgauti dažniau sutinkamų sparnuočių keliamu triukšmu – kad ir genių.

„Maršrutai aplink Kauno marias (pavyzdžiui, Girionys–Laumėnai–Žiegždriai) puikiai tinka mėgstantiems pasivaikščioti gamtoje. Galima pasirinkti pagal savo poreikius, skirtingo ilgio ir sudėtingumo trasą. Keliaudami Pakalniškių pažintiniu taku įkopkite į Pakalniškių piliakalnį – atsiverianti panorama nustebins ir sužavės! Rudenį, kai medžiai numeta lapus, puikus metas apžiūrėti Kauno marių įlankas ir atodangas. Viena iš jų – Žiegždrių atodanga – laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, jos ilgis – beveik 400 m, aukštis – 22 m“, – vardijo E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Akimirka: atidarymo renginyje netrūko kerinčių momentų. / E. Mališausko nuotr.

Trasos viduryje galima užsukti prie Žaisos upelio ir šaltinio, atsigaivinti šaltu ir, kaip teigiama, stebuklingu Žaisos šaltinio vandeniu. Keliaujant galima sutikti ir mitologinių būtybių, nes esą Laumėnų pavadinimą nulėmė čia gyvenusios laumės.

Žvelgiant į Kauno marias nuo Girionių pusės ar nuo Žaisos įlankos, galima pasitelkti vaizduotę ir pabandyti nusikelti į tuos laikus, kai marių dar nebuvo, kai sodybose ir laukuose virė gyvenimas.

„Kauno marių regioninis parkas glaudžiai susijęs su Kauno marių užlietų kaimų istorija. Šiais metais pristatytas naujas objektas – užlieto Nemuno slėnio lauko ekspozicija, leisianti geriau suvokti Kauno marių kraštovaizdžio komplekso išskirtinumą ir susipažinti su unikaliu nematerialiuoju Kauno marių regioninio parko paveldu“, – sakė KRTVIC direktorė.

Ekspozicijoje galima simboliškai pasivaikščioti senąja Nemuno vaga, aplankyti stilizuotus namelius, įprasminančius devyniolika kaimų, kurių neberasime ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėlapiuose, mat neliko net pavadinimų. Prie kaimų galima pamatyti ir Kauno marių dugne pradingusius ir esamus piliakalnius, legendomis apipintas grėsmingas Nemuno rėvas. Ekspoziciją gali apžiūrėti ir neįgalieji. Mediniu takeliu galima važiuoti vežimėliais, o įgarsintų tekstų gali klausytis ne tik silpnaregiai, bet ir visi norintys, naudodamiesi QR kodais.