- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
-
Lietuvės ir japono meilės istoriją vainikavo vestuvės be alkoholio
Jie jaučia kito žmogaus energiją, nuotaikas, nesibrauna į jo asmeninę erdvę ir stengiasi, kad kitas žmogus jaustųsi patogiai.
Liuda neslepia, kad Lietuvoje dažniau žmonės sukaupia kovinę, agresyvią energiją: mes turime kovoti dėl darbo, su kaimynu, valdžia, išgyvenimu, o viešai dar nuolat skleidžiama daug dirgiklių, negatyvios informacijos.
"Pas mus žmonės dažnai susireikšmina ir jaučiasi žvaigždėmis. Atėjęs į svečius japonas batus pasidės taip, kad liktų vietos kitam, važiuodamas eskalatoriumi stovės taip, kad skubėdamas kitas žmogus galėtų jį aplenkti, prie stalo atsisės taip, kad liktų vietos kitam, – Liuda jau žino japonų kultūros subtilybes. – Masahito nustebino, kad žemesnio rango darbuotojai čia neklauso vyresnio, kurie užsitarnauja savo darbu aukštesnes pareigas, dažnai ginčijamasi. Lietuvoje mažiau gerbiami ir vyresnio amžiaus žmonės."
Vyrai ten stipresni už moteris, jų žodis – paskutinis. Tokia Azijos kultūra.
"Lietuvės moters sąmonėje tai neįprasta, bet moteris ten jaučiasi saugi, vyras nepanikuos, ras išeitį, imsis atsakomybės, – aiškino Liuda. – Ir japonės, kai šauks vyras, pasitrauks ramiai, neeikvos energijos. Lietuvės atsakys agresija, o agresija sukels tik agresiją, todėl japonės į vyro šauksmą nekreipia dėmesio – tik ramiai pasitraukia."
Apie tai Liuda kalbėjo ir su savo vyru, kuris itin stengiasi suprasti kitos kultūros subtilybes.
Ji japoną netgi moko dažniau pažiūrėti į akis, nes ten daug kas vyksta pagal gravitaciją: žvelgiama iš viršaus – žemyn, o Lietuvoje – horizontaliai.
"Jei neklauso darbuotojai – rėk", – juokais mokė mandagų japoną Liuda.
Lietuviai vyrai pasistato namus?
Kokios buvo jų vestuvės? Be alkoholio.
Liuda kvatojasi prisiminusi vakarėlį viename vegetarinių patiekalų restorane Kaune.
"Kartą jis pasigėrė – japonai daug neišgeria, – šypsodamasi nuoširdžiai pasakojo Liuda, kuriai nepatinka alkoholį vartojantys žmonės. – Todėl mūsų vestuvėms Masahito paprašė išrinkti restoraną, kuriame nėra alkoholio. Jis manė, kad prie kepsnių reikės išgerti, jis pasigers, o po to mes išsiskirsime."
Paklaustas, ar nebijo į japones nepanašių ir vis daugiau feminizmu garsėjančių lietuvių, Masahito pajuokavo: "Tai aš sužinojau tik po vestuvių. O jei rimtai – Liuda labai graži, stipri moteris. Japonijoje vyrai daug stipresni nei moterys, Lietuvoje – tik šiek tiek daugiau."
Vis dėlto Masahito pastebėjo ir lietuvių vyrų sportiškumą, negailėjo komplimentų, kad jie sugeba atlikti daug įvairių darbų, viską sutaisyti: "Pas mus taip sugebėjo tik mano tėvų kartos žmonės. O jūs ir dabar neišmetate daiktų, bet juos sutaisote, sutvarkote ir vėl naudojate. Lietuviai sumanūs, apsukrūs ir organizuoti."
Dar didesnį šoką jam sukėlė, kad vyrai patys moka pastatyti namus.
"Jam tai sunkiai suvokiama. Jis man pakeitė lemputes, tai jau pasiekimas. – nusijuokė Liuda. – Bet japonai neprisiriša prie namų, prie daiktų, nes tai – laikina. Jie kitaip suvokia ir vertina gyvybę, nes gyvena virš nuolat drebančios žemės. Jiems svarbu mėgstamas darbas, buvimas čia ir dabar, jutimas, o ne daiktai."
Liuda iš pradžių stebėjosi, kad jis mažai investavo į restorano interjerą: "Kuo daugiau patiriame skriaudos vaikystėje, tuo labiau tas atsiliepia ateityje. Mes maži, turime nedaug pinigų, bet norime puikuotis didinga išore, japonai dideli, turi daugiau pinigų, bet mažai dėmesio skiria interjerui."
Domisi visatos kaita
Kaune Masahito negali atsidžiaugti gamta, jaukiu miestu, Panemunės šilu, Nemunu ir Nerimi – prie upės gyvenantis japonas dažnai bėgioja kartu su savo žmona Liuda.
Koks jis namuose?
Liuda neslepia, kad itin tvarkingas, laikosi higienos – neretai net perplauna indus: "Smagu, kai namuose indus plauna vyras. Indams yra net atskira pašluostė."
Tiesa, daug gaminantis restorane ir japoniško maisto gamybos mokyklą norintis įsteigti Masahito, dabar rečiau gamina namuose.
"Jis viską valgo, ką gaminu aš. Japono supratimu, tai viena iš moters meilės išraiškų. Jis valgo ir bulvinius patiekalus, ir silkę, ir didžkukulius, – pasakojo Liuda. – Japonai gamina neskubėdami, jiems tai tarsi ritualas, ramybė, koncentracija į tą akimirką."
Neatsitiktinai grįžęs namo M.Sasaki turi kambarėlį, prie kurio nusiima net šlepetes ir ten užsidega natūralių japoniškų smilkalų, klausosi alfa bangų muzikos ir ilsisi.
"Aš jau senas, reikia nurimti, kai susijaudinu per dieną ir po to neužmiegu", – nusijuokė Masahito.
"Tame kambaryje tvyro japoniška, zen atmosfera, jis pailsi, užmiršta konfliktus, nerimą ir mane pasitinka visada puikios nuotaikos ir linksmas, – aiškino Liuda. – Mes visi užsiteršiame informacija, neigiama energija, todėl mums padėtų meditacija, ramybė ar laikas miške."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?35
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu104
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?17
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...