Amerikietis: draugai galvoja, kad išprotėjau, nes noriu išmokti lietuvių kalbą

Mėnesį Kaune viešėsiantys svečiai iš JAV, Brazilijos, Vokietijos ir Čekijos – skirtingi ir savaip įdomūs žmonės, žvelgiantys į mūsų miestą kitomis akimis.

Kaip ir kiekvieną vasarą, į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) sugužėjo studentai iš užsienio. Profesinę praktiką Lietuvos įmonėse pasirinkę jaunuoliai vienu šūviu nušaus du zuikius – VDU rengiamuose kursuose taip pat pramoks lietuvių kalbos.

Šiais metais VDU projektas išsiplėtė – sukurta dar viena vasaros stažuočių programa, kurios dalyviai nebūtinai turi lietuviško kraujo. Pagal šią programą mėnesį Lietuvoje viešėsiantys 20-mečiai iš JAV, Brazilijos, Vokietijos ir Čekijos – skirtingi ir savaip įdomūs žmonės, žvelgiantys į mūsų miestą kitomis akimis. Nors Kaune studentai vieši dar tik apie porą savaičių, jų įspūdžiai jau trykšta it iš gausybės rago.

Lietuva? Krepšinis ir Čikaga!

Amerikietis Takuja Kurtis, Sietle studijuojantis inžineriją, šį mėnesį praktiką atlieka automatikos ir elektros inžinerijos įmonėje. Nors vaikinas lietuviško kraujo neturi, mūsų šalis jį labai žavi. Jis jau spėjo pastebėti, kad Lietuvoje labai daug gerų žmonių, gražūs miestai ir skanus maistas. Gavęs pasiūlymą pasisemti įgūdžių Lietuvoje ir pramokti lietuvių kalbos, vaikinas net nedvejojo.

„Pagalvojau, kad tai puikus būdas praleisti vieną vasaros mėnesį. Juk Lietuva – puiki šalis“, – portalui kaunodiena.lt sakė vaikinas. Kadangi mūsų šalyje jis vieši nebe pirmą kartą, prasitarė, jog jau turi porą draugų Vilniuje.

Paklausus, kaip į sumanymą apsilankyti Lietuvoje reagavo draugai ir artimieji, amerikietis trumpam užtilo. „Sakyti tiesą? Mano močiutė galvojo, kad Lietuva vis dar Sovietų Sąjungos sudėtyje, o draugai, išgirdę, kad vykstu į Lietuvą, pradėjo šaukti apie krepšinį ir Čikagą“, – nusišypsojo studentas.

Mokytis lietuvių kalbos jam yra nelengvas, bet įdomus iššūkis. „Jūsų kalba labai sunki. Darbe aš kartais paslapčia klausau, kaip šnekasi kolegos. Nors suprantu tik kas penktą žodį, iš visų jėgų bandau suvokti kontekstą. Kuo ilgiau klausausi, tuo labiau suprantu, kad iš tiesų nesuprantu nieko. Bet aš taip stengiuosi!“ – nusijuokia Takuja.

Nepaisant sunkumų, lietuvių kalba vaikinui patinka. Ne todėl, kad ja šneka mažai žmonių, o dėl to, kad mokėti dar vieną užsienio kalbą – pranašumas netgi amerikiečiui.

„Draugai suko pirštą prie smilkinio ir vis klausė manęs, kodėl sugalvojau mokytis užsienio kalbą, o dar tokią esą nereikalingą bei sunkią. Jų argumentas buvo tas, kad jei moki angliškai, susikalbėsi visur, nes visas pasaulis kalba angliškai. Aš jiems atsakiau, kad jaučiuosi prastesnis už kitus, nes moku tik vieną kalbą. Manau, kad žmogus turi mokėti kuo daugiau kalbų ir nesvarbu, kas jis – amerikietis ar lietuvis“, – užtikrintai tarė atvykėlis.

Inžinerijos studentą itin nustebino Kauno jaunimas. „Jauni žmonės Kaune labai keisti vienu atžvilgiu. Jie sako, kad nemoka anglų kalbos ir nekalba angliškai. Bet tai pasako angliškai! Nenuvertinkit savęs, juk jūs puikiai šnekate angliškai“, – daugiau pasitikėjimo kauniečiams palinkėjo amerikietis. 

Pirmas įspūdis šokiravo

Rytų Azijos studijas Hamburgo universitete pasirinkusią vokietę Laurą Timę pakerėjo Kauno miesto architektūra, žmonės ir ... bandelės. 

„Visas maistas Lietuvoje yra pasakiškai skanus. O kokios skanios bandelės!“ – nusišypsojo mergina.

Vokietės teigimu, kauniečius perprasti jai prireikė bene visos savaitės. Pradžioje miestiečiai jai pasirodė nuobodūs ir šalti, tačiau vėliau jos nuomonė kardinaliai pasikeitė.

„Geriau jus pažinusi, supratau, kad esate labai linksmi, nuoširdūs ir paslaugūs žmonės. Nors pirmas įspūdis mane šokiravo, jau spėjau suprasti, kokie esate iš tikrųjų“, – atvirai pasakojo studentė.

Kauno miesto savivaldybėje praktiką atliekanti mergina sakė, kad darbe atmosfera puiki, o naujieji kolegos visuomet pasiruošę ištiesti pagalbos ranką.

Lietuvą Laura pasirinko todėl, kad Vokietijoje mūsų šalis nėra itin populiari.

„Dauguma vokiečių atostogoms Lietuvos niekada nesirinktų. Mano tautiečiai labiau linkę lankytis Pietų ir Vakarų Europoje. Kuomet renkamės kelionę, apie Rytų Europą retai pagalvojame“, – pripažino ji.

Būtent todėl, gavusi pasiūlymą apsilankyti Lietuvoje, Laura ilgai negalvojusi sutiko. „Aš nesu tas žmogus, kuris eina jau pramintu keliu. Žinojau, kad pažinti Lietuvą reikės daug laiko, anksčiau apie ją nesu daug girdėjusi. Bet man tai patinka! Žinau, kad grįžusi namo visiems pasakosiu, kokia nuostabi yra Lietuva ir kaip verta ją aplankyti. Tegu dabar man visi pavydi“, – kalbėjo vokietė.

Merginą maloniai nustebino Kauno architektūra. „Miesto istorija pas jus yra visur. Eini ir matai senus pastatus, pastatytus praeitame amžiuje ar dar seniau. Tai labai įspūdinga. O pas mus, Vokietijoje, labai daug modernių pastatų“, – lygino pašnekovė.

Lietuviško kraujo brazilė

Brazilė Tami Padlipskas – neeilinė naujojo projekto dalyvė. Skirtingai nei kiti, ši mergina, gimusi ir augusi San Paulo mieste, turi lietuviško kraujo. Jos proseneliai yra lietuviai, emigravę iš Lietuvos, todėl mergina nusprendė pati čia atvykti ir apie mūsų šalį sužinoti kiek įmanoma daugiau.

„Lietuvos istorija yra dalis mano šeimos istorijos. Nenoriu nugyventi savo gyvenimo nepažinusi Lietuvos ir labai džiaugiuosi, kad gavau tokią progą", – sakė Tami.

Ją pribloškė Kauno ir San Paulo skirtumai. „Mano mieste žmonės nesirūpina nei aplinka, nei savimi. Visur mėtosi šiukšlės. Man labai keista atvykti į miestą, kuriame švaru, žydi gražios gėlės, miesto centre stovi fontanas“, – sakė ji.

Tačiau, merginos teigimu, ne viskuo kauniečiai geresni už brazilus – vietos gyventojai nėra labai paslaugūs, jei nesupranta anglų kalbos.

„Jeigu San Paule lietuvis nemokėtų portugalų ar anglų kalbos ir prašytų pagalbos, žmonės stengtųsi jam padėti, susišnekėtų gestais ar kitais būdais. Lietuvoje žmonės, nekalbantys angliškai, numoja į mus ranka. Jie net nepasistengia suprasti, ko mes prašome“, – šiek tik nusivylusi pripažino užsienietė.

Ryšius su visuomene studijuojanti Tamė praktikuojasi finansų įmonėje. Ji džiaugiasi, kad kolektyvas – jaunas ir kosmopolitiškas, ten kalbos barjero ji visiškai nejaučia.

Nemandagūs kontrolieriai

Tame pačiame kolektyve darbuojasi ir Sabina Binzaru. Ji – šiek tiek artimesnė mūsų kaimynė, mat atvyko iš Čekijos. 

„Pabuvojau Latvijoje, Estijoje, todėl pamaniau, kad dabar aplankyti Lietuvą man tiesiog privalu. Juk šios valstybės – Baltijos seserys“, – sakė finansų studijas pasirinkusi mergina.

Čekė neslepia savo simpatijų Lietuvai. „Jūs gyvenate nuostabioje šalyje. Ji graži ne tik savo gamta, miestais, bet ir poelgiais. Man dar močiutė pasakojo, kaip drąsiai Lietuva nusprendė išstoti iš Sovietų Sąjungos, kad ji buvo pavyzdys kitoms tautoms“, – sakė Sabina.

Nors miesto gyventojai jai pasirodė malonūs, apie kontrolierius, tikrinančius miesto viešąjį transportą, ji susidarė priešingą nuomonę. Anot jos, Čekijoje kontrolieriai visada nusišypso,  pasisveikina, padėkoja po patikrinimo. „Kaune kontrolierė į mane net nepažiūrėjo!“ – stebėjosi viešnia.

Svečiai iš užsienio Lietuvoje ne tik lies prakaitą dirbdami ir mokydamiesi – laisvalaikiu jie keliaus į Vilnių ir Trakus, plauks laivu Nemunu, mokysis virti cepelinus. Taigi naujų įspūdžių dozė jiems garantuota.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daiva Mol.

Daiva Mol. portretas
Gal tiesiog Kaune žmonių mažiau - vadinasi, mažiau šiukšlintojų ir šiukšlių. Nes lietuvių mentalitetas visuose miestuose panašus. Visi miestai turi savų privalumų ir trūkumų - tarkim, kai gyvenau Kaune, rūšiavimo konteinerių man tekdavo gana toli ieškoti. Dabar, Vilniuje, mano rajone jų ne vienas ir ne du. Tik rūšiuojančių mažai...

Daiva Mol.

Daiva Mol. portretas
kad gražu ne tik Kaune, bet ir Vilniuje... Tiesa, vieta vietai nelygu :) geras pavyzdys užkrečia - jei kaimynai gražiai tvarkosi aplinką, rūšiuoja, kompostuoja, tai nepasiduoti tam gana sunku. Sakau iš asmeninės patirties.

pastaba

pastaba portretas
"Kaune kontrolierė į mane net nepažiūrėjo!“ – stebėjosi viešnia. Gerai, kad ne Vilniuje. Ten dar būtų pastūmę ir aprėkę.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių