M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus rekonstrukcijai jau išleista apie 5,3 mln. litų. Tačiau čia apsilankę auditoriai ir miesto tarybos Atikorupcijos komisijos nariai buvo šokiruoti: darbų pabaigos dar nematyti, o jau akis bado brokas.

Brangūs ir keisti sprendimai

Išvežta šimtai tonų statybinio laužo, lyg būtų išgriauta trečdalis pastato, sumontuota 500 elektros lizdų ir 300 jungiklių, nors šiandien sienose vietoj jų žioji skylės ir styro laidai. Pagal brangiausius įkainius išdažytos sienos, nuo kurių jau lupasi dažai. Kasmet savivaldybė muziejui lengva ranka dosniai dalijo pinigus net be tarybos pritarimo.

Tai tik kelios detalės iš savivaldybės kontrolierių atlikto tyrimo apie M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje vykdytus remonto ir restauravimo darbus. Jie pradėti prieš aštuonerius metus.

Atliktų darbų kokybė kelia pagrįstų abejonių, o kai kurie sprendimai dvelkia absurdu: vienoje patalpoje šalia vienas kito pastatyti du klozetai, primenantys tupyklas Sočio olimpiadoje. Tai verčia suklusti: ar tikrai darbai muziejuje vyko vadovaujantis sveiku protu ir galiojančiais teisės aktais.

Nors už 2006–2011 m. atliktus darbus jau paklota maždaug 5,3 mln. litų, įkurtuvėmis muziejuje tikrai nekvepia, o atsakingi asmenys pirštais baksnoja vieni į kitus ir kratosi atsakomybės.

"Tai yra akivaizdus aplaidumas – lėšų švaistymas be jokios priežiūros ir jokios atsakomybės", – pastebėjo miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkė Andželika Banevičienė.

Jos vadovaujama komisija aiškinasi dėl M. ir K.Petrauskų muziejaus remonto ir restauravimo darbų ir ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų pažeidimų. Pasak A.Banevičienės, šia istorija susidomėjo ir Valstybės kontrolė.

Jau girdėtos pavardės

Antikorupcijos komisijos pirmininkė stebisi, kad savivaldybė, kuri ir yra tikroji muziejaus šeimininkė, skolinosi ir skyrė milijonines sumas remontui, tačiau visiškai nekontroliavo čia vykstančių procesų.

"Nebuvo paskirtas nė vienas darbuotojas, kuris  kontroliuotų darbus, todėl dabar neprisiima atsakomybės. Keli skirtingi savivaldybės skyriai atliko skirtingus veiksmus, nors muziejus buvo pavaldus tuomečiam Kultūros ir švietimo departamentui. Dabar jo funkcijas tęsianti Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba atsakomybės purtosi. Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis taip pat ginasi, kad jie neatsakingi", – vardijo A.Banevičienė.

Muziejaus restauravimo ir remonto istorijoje minimos buvusių savivaldybės tarnautojų Edmundo Balasevičiaus, Nijolės Stasės Grybėnienės, Valento Ražansko pavardės. Nė vienas jų jau nebedirba savivaldybėje po to, kai pakliuvo teisėsaugos pareigūnų akiratin dėl galimai neskaidrių veiksmų renovuojant miesto kultūros ir švietimo įstaigas. Pasikeitė ir savivaldybės administracijos vadovai.

Dirbo už didžiausią kainą

A.Banevičienę dar labiau stebina tai, kad tiek darbų užsakovo, tiek priežiūros funkcijos buvo perduotos valstybės įmonei "Lietuvos paminklai". Tuo pasirūpino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, skyręs 1,6 mln. litų muziejui gražinti.

Vien už užsakovo fukcijas "Lietuvos paminklai" gavo daugiau kaip 200 tūkst. litų.

"Jie visi prisidengia Vyriausybės nutarimu, kuris nustojo galioti de jure dar 2007 m. Nebuvo jokio teisinio pagrindo perduoti kontrolę "Kultūros paminklams", – įsitikinusi Antikorupcijos komisijos pirmininkė.

Ji įžvelgia pažeidimų ir organizuojant viešuosius pirkimus, ir nustatant darbų kainą. "Darbai buvo skaidomi dalimis, galbūt net dirbtinai, taip vizualiai sumažinant sumas. Net iš pirmo žvilgsnio visų darbų kaina atrodo neproporcingai didelė. Nustatyta, kad tik 17 proc. darbų buvo restauravimas, o visa kita – paprastas remontas, nors visiems darbams taikyti patys didžiausi restauravimo įkainiai. Iki šiol nėra aiški darbų sąmata, nes dar nepatvirtinta, kiek kainuos paskutiniai darbai", – dėstė politikė.

Aplaidumas bado akis

"Nesu specialistas, bet eilinio žmogaus akimis pasižiūrėjus akivaizdu, kad už daugiau kaip 5 mln. litų muziejuje nebuvo padarytas kažkoks prabangus remontas. Tai dar vienas pavyzdys, kaip neefektyviai taškomos lėšos", – piktinosi tarybos narys Stasys Buškevičius po apsilankymo M. ir K.Petrauskų muziejuje.

Antikorupcijos ir Kontrolės komitetų nariai lankėsi muziejuje, kai buvo paviešintos savivaldybės kontrolierių atlikto tyrimo išvados, nes norėjo savo akimis pamatyti, kaip panaudoti milijonai.

"Plika akimi matomas aplaidumas. Tai mato bet kuris žmogus, užsukęs į muziejų: mato ir specialistai, ir kontrolieriai. Deja, po auksinio tualeto finalinio akordo, kai visi šios istorijos dalyviai buvo išteisinti, jau net nebežinau, ko tikėtis", – nerimo neslėpė S.Buškevičius.

Jis mano, kad, nepaisant būsimo teisėsaugos verdikto, akivaizdus lėšų švaistymas ir atsakingųjų abejingumas yra nusikaltimas moraline prasme.

"Gyvename tarsi kokie milijonieriai arabų princai ar šeichai, kurie gali sau leisti investuoti milžiniškas sumas į nežinia ką, tik milijonieriai, skirtingai nei mes, reikalauja darbų kokybės. Tokia situacija rodo, kad ir Kaune gyventi galima, nes pinigų yra. Kur jie ištaškomi, jau kitas klausimas", – svarstė politikas.

Pasak S.Buškevičiaus, labiausiai nerimą kelia tai, kad dabar įspeisti į kampą ir M. ir K.Petrauskų muziejų perėmęs Kauno miesto muziejus, ir pati savivaldybė: nutraukti darbų negalima, juos reikia užbaigti.

Tapo netvarkos įkaitais

Kad situacija labai kebli, pripažįsta ir Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė. Tarybos sprendimu pernai vasarą M. ir K.Petrauskų muziejus tapo Kauno miesto muziejaus padaliniu.

"Perėmėme šį muziejų pernai kaip nebaigtos statybos objektą. Dar perdavimo procesui vykstant pasigedome labai daug finansinės apskaitos dokumentų. Informavau apie tai savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį", – pernykščius įvykius prisiminė Kauno miesto muziejaus vadovė.

Keistas sutapimas, tačiau netrukus po to D.Ratkelis atleido iš pareigų iki tol M. ir K.Petrauskų muziejui vadovavusią Zitą Grincevičienę.

Dabar didžiausias R.Garbaravičienės rūpestis – kaip užbaigti darbus muziejuje, nes statybos leidimas išduotas iki 2016 m. Tuomet Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija objektą turėtų pripažinti tinkamu naudoti.

Pasak R.Garbaravičienės, strateginiame miesto plane savivaldybė buvo įsipareigojusi 2013–2015 m. skirti apie 2,5 mln. litų darbams muziejuje, tačiau apie tokias sumas dabar jau net negalvojama.

"Sutarėme su to projekto autoriumi architektu Gintaru Prikockiu, kad būtų perskaičiuotos mažesnės kainos, pateikėme savivaldybei paraišką, vyksta derinimo darbai. Kai bus patvirtintos mažesnės kainos, savivaldybei reikės mažiau pinigų ir galėsime darbus užbaigti, kad muziejus pagaliau galėtų normaliai tarnauti lankytojams", – aiškino muziejaus vadovė.

Anot jos, kad muziejus galėtų normaliai veikti, trūksta gana nedaug: reikia užbaigti kamerinę koncertų salę, sutvarkyti elektros įrangą, įrengti kabinetus darbuotojams.

Pagal pirminį projektą visi baldai muziejuje turėjo būti gaminami pagal specialų užsakymą siekiant atkurti tarpukariu šiame pastate buvusią atmosferą. "Toks buvo meninis sprendimas, bet laikai pasikeitė, neįmanoma skirti tiek pinigų. Jeigu perskaičiavus kainas gausime mažesnį finansavimą, kitąmet ir ekspoziciją įrengsime, ir aplinką sutvarkysime, kiek numatyta projekte", – tikisi R.Garbaravičienė.

Prižiūrėjo, bet nematė?

Užsakovo ir prižiūrėtojo funkcijas vykdančios valstybės įmonės "Lietuvos paminklai" atstovai apie M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje vykusius darbus mažai ką tegalėjo pasakyti.
"Aš esu atsakingas tik už techninę priežiūrą, nedalyvavau Antikorupcijos komisijos posėdyje. Nekompetentingas atsakyti. Reikėtų į "Lietuvos paminklus" kreiptis", – dėstė "Lietuvos paminklų" projekto administravimo ir techninės priežiūros Kaune vadovas Juozas Lingvevičius.

Pasiteiravus, ar jis nėra šios įmonės darbuotojas, J.Lingvevičius atšovė: "Taip, bet neturiu įgaliojimų. Aš ten dirbau tik paskutinius pusantrų metų, ir kiek tikrino savivaldybės atstovai, visą laiką rasdavo viską gerai. Nežinau, kas ten gali būti blogai. Neinformuotas."

Paklausus, kodėl net paprastiems remonto darbams buvo taikomi didžiausi restauravimui taikomi įkainiai, "Lietuvos paminklų" atstovas tikino, kad tai ne jo kompetencija. "Aš projekto nei dariau, nei tvirtinau. Koks projektas buvo, pagal tokį ir darbai vyko. Projektas buvo patvirtintas, visi leidimai gauti", – ramiai aiškino J.Lingvevičius.

Išgirdęs klausimą apie galimai neskaidriai vykdytus viešuosius pirkimus, valdininkas tikino tuo metu dar nedirbęs ir darsyk paragino skambinti į "Lietuvos paminklus".

Pradėjus vardyti įtarimus keliančius elektros lizdus, išvežto statybinio laužo kiekius, J.Lingvevičius į komentarus nesileido. "Kai tikrino, rado ir elektros lizdus, ir viskas normaliai, nežinau, iš kur čia tie skaičiai, aš neįsivaizduoju. Kaip jie (savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos specialistai – aut. past.) galėjo vieni tikrinti? Turėjo pasikviesti "Lietuvos paminklus" ir tada kartu tikrinti. Aš nežinau, čia kažkas nesisieja", – stebėjosi už techninę priežiūrą atsakingas valdininkas.

Dar labiau J.Lingvevičių nustebino klausimas apie tai, ar normalu yra statyti du klozetus vienoje tualeto patalpoje: "Nežinau, iš kur jūs tokius skaičius imate? Du tualetai? Kur? Ar jūs projektą žiūrėjote? Reikia žiūrėti projektą. Gi negali daryti kaip nori. Kaip projekte numatyta, taip ir daroma."

Šio valdininko pavardė minima ir 3 mln. litų atsiėjusioje ir prieštaringai vertinamoje Aleksoto funikulieriaus rekonstrukcijos istorijoje.

Turėtų būti gerai

"Lietuvos paminklų" direktorius Vydmantas Drumsta tikino apie savivaldybės kontrolierių atlikto tyrimo išvadas nieko nežinantis ir jų neturintis, nors pats pripažino, kad įmonės atstovas dalyvavo Kauno savivaldybėje šiuo klausimu surengtame posėdyje.

"Negaliu teigti, kad ten viskas buvo gerai ar blogai. Norint atsakyti į tokius klausimus, reikia turėti visą dokumentaciją, ją žiūrėti. Darbai buvo vykdomi pagal projektą, tik tas projektas nebuvo išbaigtas", – aiškino "Lietuvos paminklų" vadovas.

Užsiminus, kad muziejuje akis jau bado brokas, V.Drumsta žodžių kišenėje neieškojo: "Darbai nebaigti, statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti. Kaip galima reikšti pretenzijas? Tai susiję su daugeliu įstatymų ir poįstatyminių aktų. Jeigu atlikta pagal tam tikrus norminius aktus, prisilaikant tam tikrų įstatymų, viskas gerai turėtų būti. Supraskit mane kaip direktorių – turime 50–60 objektų, o šiame objekte darbai baigti nutraukus finansavimą prieš trejus metus. Sunkoka prisiminti."

Komentaras

Dainius Ratkelis, savivaldybės administracijos direktorius

Dabar viską vykdome pagal savivaldybės kontrolieriaus rekomendacijas. Dėl personalijų įvertinimo pavesta ištirti Personalo skyriui. Ten daug senų dalykų, didelė apimtis, tyrimo išvadų dar neturime. Nė vieno blogo žodžio nepasakysiu apie tarnautojus, kol neturiu galutinių išvadų. Šešerius metus turėjome dangstyti tarnautojus dėl to auksinio tualeto, o galiausiai paaiškėjo, kad nė vienas jų nekaltas. Kodėl buvo atleista direktorė Z.Grincevičienė? Nuo baudžiamosios atsakomybės niekur nedingsi. Jeigu bus rasta pažeidimų dėl dokumentų sunaikinimo, netinkamo lėšų panaudojimo ar kitų dalykų, ji turės atsakyti už tai ir nedirbdama direktore. Kaip užbaigti darbus muziejuje, turi spręsti dvi institucijos: Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybė.

Skaičius

8,6 mln. litų – tokią sumą buvo užsimota išleisti tvarkant M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejų

Komentarai

Tomas Bagdonavičius, "Vieningo Kauno" frakcija

Petrauskų muziejaus audito išvados atskleidžia, koks chaosas vyksta Kauno miesto savivaldybėje. Miestas skiria milijonus litų kultūros objektams atnaujinti, tačiau su jais savivaldybė elgiasi neatsakingai: jokio profesionalaus planavimo, jokios darbų kontrolės. Auditoriai nustatė, kad miesto taryba yra paskyrusi beveik 3 mln. litų, tačiau dabar jau išleista gerokai daugiau. Pasirodo, 800 tūkst. litų buvo išleisti tik tuo metu dirbusių savivaldybės vadovo ir muziejaus direktorės sprendimu. Tai daryta be miesto tarybos pritarimo. Įdomu, ką apie tai galvoja Andrius Kupčinskas, per kurio aštuonerių metų vadovavimo Kaunui laikotarpį buvo pastatytas auksinis tualetas, įgyvendintas Aleksoto tilto prietilčio projektas, kuris pabrango nuo 8 mln. iki 80 mln.? Akivaizdu, kad miesto meras nekontroliuoja situacijos. Tokio vadovavimo rezultatas – švaistomi pinigai. Kiek galima nuveikti, jeigu šie pinigai būtų panaudoti miestiečių poreikiams: darželiams, gatvėms, kultūros įstaigoms atnaujinti.

Simonas Kairys, Kontrolės komiteto pirmininkas

Šiame muziejuje turbūt slypi kažkoks auksinis rūsys. Tokią išvadą galima padaryti išanalizavus muziejaus rekonstrukcijos darbų audito išvadas. Keistoka ir paveldo specialistų, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie šios rekonstrukcijos, reakcija: užuot pateikę aiškius atsakymus, už muziejaus rekonstrukciją atsakingi specialistai teigė tiesiog negalintys nieko konkrečiai atsakyti, kelis kartus pabrėžtinai demonstravo, esą nei tarybos nariai, nei administracijos darbuotojai nieko nesupranta apie paveldą.

Kultūros paveldas – specifinė tema, tačiau leiskite paklausti, kur išgaravo bemaž 1 mln. litų, kai papildomi rekonstrukcijos darbai buvo apskaičiuoti atsižvelgiant ne į realią projekto kainą, o į kone milijonu didesnę sumą, kuri buvo dokumentuose dar prieš konkursą? Iš kur šimtai tonų neva išvežto statybinio laužo? Beje, kontrolierė užfiksavo, kad paveldo restauracijos darbai tesudarė 17 proc. visos rekonstrukcijos darbų.

Į šį objektą jau sudėta daugiau kaip 5 mln. litų, tačiau tai tik nebaigtos statybos, kurioms tikrai nepakaks kelių šimtų litų. Tikrai nesu paveldo specialistas ir daug ko galiu nesuprasti, bet gal supras teisėsaugos institucijos, į kurias po ne vieno mano siūlymo pagaliau nutarta kreiptis Antikorupcijos komisijos vardu.