Bando įteisinti statybas

Nors konkursas dar nepaskelbtas, jau pasigirdo nuogąstavimų, kad Steigiamojo Seimo aikštę ketinama tiesiog užstatyti pastatais.

Kauno architektų bendruomenės narys A.Karalius tikino, kad jau konkurso pavadinime nurodoma, jog pagrindinis siekis aikštėje – statybos.

"Tokiu atveju nėra ką daug ir išvedžioti. Bandymas Senamiesčio aikštę užstatyti yra neraštingas ir vulgarus urbanistinis recidyvas. Ir visai nesvarbu, kokiais konkursais, plenerais ar kamufliažiniais motyvais bandoma dangstytis. Istoriškai susiformavusios aikštės yra itin svarbios urbanistiniam miesto audiniui, kaip erdvinės struktūros elementai ir kaip miesto identiteto veiksniai. Kauno išrinktųjų tikslas turėtų būti – sugrąžinti į apyvartą, į procesą apmirusias miesto kūno dalis, o ne jas amputuoti", – griežtai pasisakė ekspertas.

A.Karalius pridūrė, kad reikėtų susitarti dėl sąvokų. "Jeigu gydome sergančią, neveikiančią aikštę, paskui Kaunas turėtų įgyti veikiančią aikštę, gyvybingą viešąją erdvę. O ne kažkokių naujų pastatų, kad ir labai svarbių. Viešosios erdvės privatizavimas okupuojant ją pastatais būtų absoliutus urbanistinis nonsensas ir dugnas", – perspėjo architektas.

Anksčiau būta statinių

Kadangi Steigiamojo Seimo aikštė yra Senamiestyje, visi projektai turi būti suderinti su paveldosaugininkais. Jie, regis, neturi priekaištų siekiams modernizuoti šią erdvę, tačiau viliasi, kad tai bus padaryta tinkamai.

"Dabar visi supranta šios vietos jautrumą ir nesinori čia padaryti klaidų, kad būtų blogiau, nei yra dabar. Šiuo metu visi sutinkame, kad aikštė negyva, bet tai vis tiek yra atvira erdvė. Fontanas kažkiek tarnauja žmonėms, pati aikštė taip pat. Manau, kad pasirinktas teisingas sprendimas šią problemą spręsti konkurso būdu, nes bus pateiktos įvairios vizijos ir miestas galės išsirinkti, ko tikrai nori", – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis pastebėjo, kad pačioje aikštėje nėra didelių kultūrinių vertybių, kurias reikėtų saugoti. Tik kyla kitas didelis iššūkis – istoriškai erdvė labai smarkiai pakito, todėl neaišku prie kurio laikmečio reikėtų labiau prisirišti ir plėtoti tolesnes idėjas.

"Ši aikštė yra viena sudėtingiausių urbanistinių klausimų tiek Kauno senamiestyje, tiek visame mieste. Problema kyla iš to, kad istoriškai ši vieta buvo užstatyta pastatais ir čia buvo turgaus aikštė, o sovietmečiu tokio užstatymo neliko", – pasakojo S.Rimas.

Įkalinta transporto mazge

Tiek prieš penkerius metus, tiek dabar yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad Steigiamojo Seimo aikštė yra prie judrios Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos. Specialistai pabrėžia, kad norint į aikštę pritraukti žmonių, reikia sumažinti automobilių keliamą triukšmą ir taršą.

"Erdvė yra nehumaniška, triukšminga. Rekonstravus transporto mazgą, gali pasikeisti aikštės kontūras. Ši aikštė dėl transporto srauto yra tarsi mirusi. Pirmiausia reikia spręsti transporto problemas, o po to jau svarstyti, kaip turėtų atrodyti buvusi turgaus aikštė", – dar prieš keletą metų yra pastebėjęs architektas Rimvydas Palys.

Regis, iki šiol transporto klausimas išlikęs tikru galvos skausmu specialistams. Pasak A.Karaliaus, kol tranzitinio transporto problema nebus išspręsta, šios teritorijos gangrenavimas nesibaigs.

"Mano galva, veiksmų seka čia turėtų būti tokia: tranzitinio eismo perkėlimas į kitas miesto trasas, urbanistinės struktūros atkūrimas – gatvių parametrų susiaurinimas, sankryžos (Birštono ir Šv.Gertrūdos gatvių kampų užstatymas, senosios aikštės atkūrimas ir funkcinis-landšaftinis sprendimas. Tuomet jau ir aikštės vizijų konkursas galėtų būti pasitelktas", – įsitikinęs architektas.

Miesto atstovai viliasi, kad paskelbus konkursą, architektai pasiūlys, ir ką daryti su transportu. Jų nuomone, visa erdvė turėtų būti tvarkoma kompleksiškai.

"Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių kampe esančios "skylės" tikrai netenkina to urbanistinio audinio, kuris turėtų būti šioje Senamiesčio dalyje. Dėl to aikštė praranda vaizdą ir funkciją. Didžiausia problema, jog Steigiamojo Seimo aikštė tarsi įkalinta transporto mazge. Dėl to į ją užsuka mažai miestiečių", – pastebėjo prof. J.Audėjaitis.

"Kalbant apie automobilių eismą ir jo kelią triukšmą, tai yra viena iš pagrindinių aikštės negyvybingumo priežasčių. Išspręsti, kad triukšmas netrukdytų aikštės gyvavimui, bus vienas iš iššūkių. Žinoma, lauksime ir paties transporto mazgo pertvarkymo pasiūlymų", – poziciją išsakė vicemeras P.Mačiulis.