- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Metraštininkai: Ukrainos profesionalių fotografų asociacijos nuotraukos...
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
-
Sujungė praeitį ir dabartį: praėjus 80 metų istorija kartojasi
IX forto muziejuje – paralelė tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute žuvo tūkstančiai žmonių, ir Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo dabar.
Įvykiai kartojasi
Po 22 mėnesius trukusios nacistinės Bachmuto okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais pasaulis sužinojo apie siaubingą 1942 m. nacistinės Vokietijos įvykdytą nusikaltimą. Sausio 11 d. buvusio NKVD pastato rūsyje buvo įkalinta daugiau kaip 1,5 tūkst. žydų ir kitų Bachmuto gyventojų. Kelias dienas žmonės buvo laikomi be maisto ir vandens, o vėliau tiek sušaudytieji, tiek sužeistieji užmūryti apleistoje alebastro kasykloje. Dėl unikalių temperatūros sąlygų šachtoje kūnai nesuiro, todėl daugumą jų vėliau buvo galima identifikuoti.
„Praėjus 80 metų istorija kartojasi“, – parodos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ kuratorė Marija Mizina atsigręžė į nuotraukas, kuriose matyti, kaip miestas atrodo po 2022 m. rugpjūčio 1 d., Rusijos gynybos ministerijai kartu su prorusiškais „Telegram“ kanalais paskelbus apie sausumos operacijos Bachmute pradžią.
Debiutas: paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ eksponuojama pirmą kartą Europoje. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Tūkstančiai subombarduotų namų ir dešimtys tūkstančių traumuotų Bachmuto gyventojų, kurie buvo priversti bėgti iš gimtojo miesto, kad neliktų jame amžiams. Toks dabar yra naujo genocido Ukrainos žemėje veidas, kurį užfiksavo dokumentikos fotografai George Ivanchenka, Kostiantynas ir Vlada Liberovai, Serhii Korovaynu ir Andriy Dubchakas. Jų darbuose – degantys, nuo žemės nušluoti namai, žuvusiųjų kūnai ir ašaros gyvųjų akyse. Šie dokumentiniai kadrai, anot parodos kuratorės M. Mizinos, leidžia įvertinti ne tik 1942 m. nacių įvykdytų, bet ir šiuolaikinės Rusijos vykdomų nusikaltimų mastą.
„Skaudu kalbėti, skaudu žiūrėti. Nesvarbu, matytum nuotraukas pirmą ar dešimtą kartą, širdį vienodai duria“, – sunkiai žodžius rinko parodos kuratorė.
Pasirinkimas: M. Alekseenka (kairėje) ir M. Mizina įsitikinę, kad menas – puikiai priemonė kalbėti apie istoriją. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Jungia praeitį ir dabartį
Vokiečių autorius Clemensas von Wedemeyeris savo darbais tarsi sujungė tai, kas vyko anksčiau ir kas vyksta dabar. 1941-aisiais vaizdo menininko senelis, vermachto karininkas Haraldas von Vietinghoffas-Rieschas filmavo savo dalinio karo veiksmus tuomečiame Artemivsko mieste. 2021 m., būdamas Bachmute, Clemensas bandė užfiksuoti tas pačias vietas, kurias filmavo jo senelis, ir detales, susijusias su nacių okupacija mieste. Šie kadrai susipina su siaubingais karo vaizdais, kuriuos menininkas matė per naujienų kanalus.
Nesvarbu, matytum nuotraukas pirmą ar dešimtą kartą, širdį vienodai duria.
„Kol neprasidėjo įvykiai Ukrainoje, manėme, kad baisiau už Antrąjį pasaulinį karą negali būti. Dabar žinome, kad gali. Pagrindinė žinia, kurią skleidžia ši paroda, – blogis grįžta, jis kartojasi, todėl reikia daryti viską, kad užkirstume tam kelią“, – M. Mizina neabejojo, kad tokio pobūdžio menas yra puiki priemonė pasipriešinimui.
Parodoje, kuri IX forte veiks iki spalio pabaigos, eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš Bachmuto kraštotyros muziejaus rinkinių, pateikiančių išsamią istorinių įvykių chronologiją ir leidžiančių įvertinti 1942 m. nacių nusikaltimų mastą. Čia galima susipažinti su unikalia archyvine medžiaga, liudininkų prisiminimais ir dokumentais, kurie Niurnbergo procese tapo svarbiais įrodymais.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Lašai – tarsi ašaros
Menininkas Mykhailas Alekseenka apie Bachmuto tragediją pasakoja pasitelkdamas menines instaliacijas. Pirmoji, kurią parodos lankytojai pamatys kilstelėję akis į viršų, pavadinta „Dulkės“. Ji buvo sukurta dar prieš 2014 m., Euromaidano protestui.
„Instaliacija simbolizuoja asmenybės sunaikinimą. Kaip tai vyksta? Pirmiausia sutrypiamos žmogaus teisės, tada sunaikinama ir pati asmenybė. Ištrinamas atspindys, o galiausiai žmogus virsta dulkėmis“, – menininkas M. Alekseenko tikino 2014-aisiais nemanęs, kad sunaikinti asmenybę įmanoma.
Viskas esą pasikeitė 2022-aisiais, kai Rusija pradėjo didelio masto karinius veiksmus Ukrainoje. Supratęs, kad okupantai yra pajėgūs sunaikinti asmenybes, menininkas sukūrė antrąją instaliaciją – „Dulkės 2022“.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
„Šis darbas vaizduoja, kaip rusai bando sunaikinti atmintį Ukrainoje, perimdami SSRS patirtį. Pirmiausia jie paniekina ir sunaikina asmenybes, tada – vietas, o galiausiai ištrina atmintį. Tada gali kurti savo naują naratyvą“, – žengęs arčiau trečiosios instaliacijos – „Išlietos ašaros“, menininkas pritūpė ir įmerkė pirštus į ją.
Apvalus juodas ratas su vandeniu ir monotoniškai į jį krintantys lašai vaizduoja Ukrainos tautos skausmą ir išlietas ašaras. Monotoniškas lašo kritimas, primenantis metronomą, simbolizuoja tylos minutę mirusiems atminti.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
„Skausmas kasdien laša ir atrodo, kad tai niekada nesibaigs. Tačiau priėjus arčiau gali pamatyti savo, šalia stovinčių žmonių atvaizdus ir suvokti, kad esame gyvi ir savo širdyse galime saugoti mirusiųjų atminimą“, – žvilgelėti, prisiminti ir neleisti jam išnykti kvietė menininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
K. Kleizienė ir jos žvilgsnis (ne tik) į save
„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“...
-
Helovinas gali būti ir baisiai mielas: šioje vietoje zombiai puikiai sutaria su danieliais6
Helovinas ne visada turi būti baugus ir šiurpus. Vienas parkas Lietuvoje siūlo Heloviną švęsti baisiai mielai – tarp šimtų aplink bėgiojančių danielių, kurie puikiai sutaria su drakulomis, zombiais ir vampyrais. ...
-
Estų menininkų parodoje – skirtingi žvilgsniai į pasaulį
„Mūsų paroda eksponuojama abipus Kauno Rotušės aikštės ir man ši idėja – savotiškai romantiška“, – sako kaunietis tapytojas Reiu Tüüras, seniausios Estijos menininkų grupės „Kurs...
-
Naujame albume – istorinės gamyklų nuotraukos
Kauno miesto muziejus ne tik kaupia miesto istoriją ir skirtingus miestiečių gyvenimus atspindinčius eksponatus, pristato juos parodose ir nuolatinėse ekspozicijose, bet ir viešina juos teminiuose leidiniuose, populiarina televizijos ir radijo laid...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone spalio 28 – lapkričio 3 d.1
Spalio 28 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devyndarbė“ vilnos vėlimo užsiėmimai: „Vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu“, ...
-
Mirė dainų autorius ir atlikėjas A. Kukaitis5
Penktadienį, eidamas 69-uosius metus, mirė dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Alfredas Kukaitis. ...
-
Prezidentas apie Kaune rastą M. K. Sarbievijaus knygą: natūralu, kad širdis plaka tankiau22
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankęs Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kur buvo rastas galimai vienintelis toks Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus knygos spausdintas leidimas, neslėpė, kad tokį egzempliorių pamatyti jam itin smalsu. ...
-
Vaikų knygų kūrėja: smalsumas nugalėjo3
Vaikų knygų kūrėja Renata Bee iki tol išbandė samdomą darbą, ragavo ir verslininkės duonos, bet paaugus dukroms pasidavė smalsumui, kur nuves kūrybinis kelias, ir visa galva nėrė į susitikimų su mažaisiais skaitytojais, rašymo ir i...
-
J. Milius: dabar pats laikas imtis sudėtingų vaidmenų5
Nepaprasta daktaro Džekilo ir Misterio Haido istorija Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pirmą kartą nuskambėjo 2018-aisiais. Šį Franko Wildhorno miuziklą režisuoti ėmėsi Viktorija Streiča. Įspūdinga viename žmoguje slypinčio g...