Žalą padalijo perpus
Kauno miesto savivaldybę į teismą padavė viena iš draudimo bendrovių.
Dar 2008 metų gegužės mėnesį Kauno gatvėje buvo apgadintas kasko draudimu apdraustas automobilis.
Draudikai vairuotojui išmokėjo 1000 Lt siekiančią išmoką, kurią vėliau bandė išsireikalauti iš Kauno savivaldybės.
Tačiau LVAT šiuo konkrečiu atveju nusprendė, kad 50 proc. kaltės tenka vairuotojui, kadangi „didesnio pavojaus šaltinio (automobilio – red. past.) valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės“.
Kauno savivaldybė šioje byloje draudimo kompanijai turės išmokėti tik 511 Lt siekiančią kompensaciją.
„Tai galutinė ir neskundžiama nutartis ir tikimės, kad teismas pagal ją formuos praktiką. Iš esmės teismas pasisakė, kad transporto priemonė yra pavojaus šaltinis. Vairuotojas, kaip to pavojingo šaltinio valdytojas, lygiai taip pat privalo elgtis atsargiai ir atsakingai. Būtent dėl šio motyvo teismas pasisakė, kad 50 proc. kaltės yra vairuotojo. Tikimės, kad ir kiti teismai nuspręs taip pat“, – teigė Jolanta Baltaduonytė, Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja.
J. Baltaduonytės teigimu, tai pirmas teismo sprendimas, kai atsakomybė dėl duobių Kauno gatvėse skiriama ne tik savivaldybei, bet ir vairuotojui.
Daugiausiai skundų – pavasarį
Kol kas nėra oficialios statistikos, kiek automobilių Kauno gatvėse buvo apgadinta 2012 metais.
J. Baltaduonytė tikina, kad „kartais per mėnesį pasitaiko 10 skundų, kartais – nė vieno“. Daugiausiai pretenzijų sulaukiama pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais.
Tiesa, pasitaiko ir išimčių – 2011 metų sausį Kauno savivaldybę tiesiog užplūdo vairuotojų skundai. Tuomet per mėnesį sulaukta net 70 paraiškų dėl duobėtose gatvėse apgadintų automobilių.
J. Baltaduonytė skaičiuoja, kad vidutiniškai vairuotojai žalą vertina 1-1,5 tūkst. Lt.
Fotografija prie duobės
Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai iš Kauno savivaldybės reikalavo ir 5 tūkst. Lt. Tačiau po derybų pavyko sutarti dėl 2 tūkst. Lt žalos atlyginimo.
Taip pat Kauno savivaldybės Teisės skyriaus vadovai pastebi, kad vairuotojai kartais tiesiog siekia pasipelnyti.
„Prie duobės pastatomas jau anksčiau apgadintas automobilis, nufotografuojama ir siekiama išsireikalauti išmoką“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyr. specialistė Rasuolė Daukantė.
Taip pat užfiksuota atvejų, kai prašoma suma viršija pačio automobilio kainą – kartą kaunietis už senutėlio automobilio apgadinimą paprašė 6 tūkst. Lt.
Vairuotojai žalos atlyginimą gali išsireikalauti keliais būdais. Vieni kreipiasi tiesiogiai į savivaldybę. Jei nepavyksta rasti abiems pusėms priimtino sprendimo, byla keliauja į teismą.
