Žemdirbiams baubas – ne pandemija, o sausra ir besitraukiančios supirkimo kainos

Pasidairius pakaunės laukuose atrodo, kad pandemija ir karantinas čia dar neužslinko – sužaliavusiuose laukuose verda pavasario darbai. Žvilgtelėjęs įdėmiau pamatysi, kad darbininkai nesibūriuoja, dėvi kaukes. Nors žemdirbiai kalba optimistiškai, praslysta ir kitokių gaidelių. Šiandien ūkininkams didžiausią nerimą kelia ne pandemija, o pavasarinė sausra ir besitraukiančios supirkimo kainos.

Nuotoliniu būdu karvių nepamelši

"Nors ir karantinas, dirbame viską, ką reikia. Gerai, kad iš anksto pasirūpinome sėklomis, trąšomis, dėl to nėra problemų, o degalai netgi atpigo", – pokalbį optimistiškai pradėjo Vladas Kurutis, Aleksandro Stulginskio universiteto mokomojo ūkio vadovas.

Tačiau jį liūdina ir kelia nerimą tai, kad pinga ir produkcija. "Ne tik mes, bet apskritai gamybininkai susidurs su rimtomis problemomis. Pernai tuo pačiu laikotarpiu už 1 l bazinio pieno buvo mokama 26 centai, o dabar – 24 centai. Gavome pranešimą, kad nuo gegužės 1 d. 1 l bazinio pieno pigs dar 2 centais. Supirkėjų motyvas toks pats, kaip visada: rinkose pinga pienas, grietinė ir sviestas, rinkos apskritai užsidaro. Perspektyva liūdna, kaip paprastai, nuostoliai tenka iešmininkui, juk žemdirbys – kantrus", – apmaudo neslėpė V.Kurutis.

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto mokomojo ūkio vadovo, šiandien ūkyje dėl koronaviruso ir karantino problemų nėra, laikomasi saugumo reikalavimų. "Nuotoliniu būdu mums dirbti sudėtinga, mokomasis ūkis šiuo metu turi per 400 galvijų, kuriuos reikia ir melžti, ir šerti. Prasidėjo pasėlių purškimas – visi šie darbai turi būti atliekami betarpiškai dalyvaujant žmogui, – kalbėjo mokomojo ūkio vadovas. –  Esame netgi padaliję padalinius, kad kuo mažiau būtų kontaktų ar iš viso vieno padalinio darbuotojai nebendrautų su kito. Jei atsitiktų blogiausias scenarijus – keli ar keliolika darbuotojų susirgtų – ieškotume tokių, kurie jau pasveiko. Jau ir dabar kaupiame tam tikrą rezervą", – patikino pašnekovas.

Restoranus, kirpyklas uždarė, o mums niekas nedraudžia dirbti. Kol kiti suka galvą, kuo užsiimti, mes galime kasti, sodinti, genėti, o tai mažina stresą.

Supratimas: ūkininkai džiaugiasi, jog technika, atsarginėmis dalimis, sėklomis ir trąšomis prekiaujančios įmonės dirba saugiai ir lanksčiai

Stipriausius darbuotojus ūkis šiuo metu yra išleidęs atostogų ir tikisi, kad jie užpildys nišą, kai reikės daugiau darbo rankų. Antra balandžio pusė bus tuštesnis periodas, nes grūdinių augalų sėja ūkyje užbaigta iškart po Verbų. "Šiuo metu dėl neplanuotų atostogų su darbo jėgos trūkumu nesusiduriame, tačiau jei karantinas ir pandemija tebebus ir pašarų ruošimo laikotarpiu, jau gali kilti problemų. Tačiau juk sakoma, kad žmonės ir yra tam, kad spręstų problemas, ir manau, kad būsime pajėgūs tai padaryti", – mano V.Kurutis.

Nerimo mokomojo ūkio vadovui kelia ir pavasarinė sausra. "Šiemet vasarinius augalus sėjome gerokai anksčiau nei 2019 m. Ne iš didelio entuziazmo, o dėl to, kad taip diktuoja gamta ir mes jai paklūstame. Mūsų supratimu, šie metai bus sausringi, sėklas subėrėme, kol dirvos neišdžiūvusios. Kitas klausiamas, kokį orą išvys išdygęs grūdas, juk dar gali pakenkti ir pavasarinės šalnos, klausimas, kokia bus vasara", – grėsmes derliui vardijo pašnekovas.

Darbas darbą veja

Panašiai kalbėjo ir Babtų seniūnijos ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius. "Pagal prognozes šiųmetis balandis bus 2 laipsniais šiltesnis ir 20 proc. sausesnis nei pernykštis, todėl reikia skubėti tręšti, nes, jei dirvos uždžius, augalų šaknys nesugebės įsisavinti trąšų, nebus gero derliaus, o trąšos bus išbertos veltui", – kalbėjo ūkininkas.

Spėjimas: 470 ha žemės dirbančio V.Žmuidzinavičiaus nuomone, pavasarinės šalnos, kurios užklumpa žydint alyvoms, jo augalams neturėtų pakenkti

470 ha žemės dirbančio V.Žmuidzinavičiaus nuomone, pavasarinės šalnos, kurios užklumpa žydint alyvoms, jo augalams neturėtų pakenkti. Mat ūkio struktūroje dominuoja žieminiai augalai: 170 ha žiedus krauna rapsai, gražus ir 216 ha kviečių laukas.

"Pasėliai labai gražūs – tiek kviečiai, tiek rapsai puikiai peržiemojo. Dėl tiekimo jokių bėdų nėra, "Lytagra", "Konekesko", "Agrokoncerno grupė" ir kitos įmonės dirba. Trąšos taip pat iš Klaipėdos laiku atkeliavo. Gyvename, kaip gyvenome, nieko naujo. Visi kaimynai aplink dirba, kruta. Šiemet, kaip niekad anksti, patręšėme žieminius rapsus, prieš Verbas pasėjome 85 ha pupų", – pasakojo žemdirbys.

Skuba: žieminiai rapsai dar prieš Velykas buvo sukrovę žiedus

Iki Velykų spėta nupurkšti rapsus, be pamaitinimo boru ir apsaugos nuo kenkėjų, augalai dar gavo augimą stabdančių medžiagų, kad labiau šakotųsi, mat 75 proc. derliaus būna ant šoninių šakelių. Po Velykų vėl užvirė darbai. Tiek kviečių, tiek rapsų laukuose vyksta pagrindiniai tręšimai. Juos baigus, technika persikels į sudygusių pupų plotą – čia reikia sunaikinti piktžoles.

Šiuo metu, be savininko, ūkyje dirba dar keturi vyrai. "Dėvime kaukes, naudojame dezinfekcinį skystį, sveikinamės be rankos paspaudimo, neslampinėjame po parduotuves, kad nesustotų darbai. Nesigirdi, kad ir kaimynai sirgtų. Darbas darbą veja", – geras naujienas bėrė V.Žmuidzinavičius.

Dalį sodinukų sudegins

Kiek mažiau optimizmo turi sodinukų augintojai ir pardavėjai. "Pavasaris eina, sodinukai yra gyvas daiktas ir juos reikia pasodinti laiku. Tai sezoninė prekė, augalus reikia pasodinti iki beržo sužaliavimo. Karantino sąlygomis sodinukų sunkiau įsigyti sodintojams, bet dar sunkiau yra augintojams", – kalbėjo Akademijos miestelio gyventojas Algirdas Amšiejus.

Jo žodžiais, karantinas nubrauks beveik ketverius metus darbo – tiek laiko reikia sodinukams išauginti. "Prekyba vangi, šiek tiek parduodame internetu ir pristatome, šiek tiek, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, parduodame iš namų. Esame šeimos ūkis, tad, kiek pajėgsime, sodinsime į vazonus, nes jei sukišime atgal į žemę, sodinukų kaina labai išaugs. Vis dėlto dalį sodinukų teks sudeginti", – atviravo pašnekovas.

Pasak A.Amšiejaus, 90 proc. žmonių vaismedžių ar vaiskrūmių įsigydavo turguje, parodoje "Ką pasėsi..." "Jos šiemet nebuvo, turėsime nemažai nuostolių, kol kas dar negaliu įvardyti tikslių skaičių", – pasakojo sodininkas. Nors situacija nepalanki, vis dėlto sodininkas mato savo darbo pranašumų: "Restoranus, kirpyklas uždarė, o mums niekas nedraudžia dirbti. Kol kiti suka galvą, kuo užsiimti, mes galime kasti, sodinti, genėti, o tai mažina stresą."

Nuostolis: šiemet naujų sodų bus pasodinta mažiau, nes dalį sodinukų dėl karantino teko sunaikinti

Lietuvą laiko žemdirbiai

"Aš ne kartą esu sakiusi: jeigu ne žemės ūkis, Lietuvai jau seniai būtų buvę blogai. Tačiau mes visiems užkliūvame: kodėl džipais po laukus važinėjame, tiesioginės išmokos ir dar kas tik nori. Kai užklumpa ekonominės krizės, pandemijos, žemdirbiai tempia Lietuvą. Ūkininkai ir dabar laukuose, imasi didelių atsargumo priemonių, laikomasi rekomenduojamos distancijos, darbininkai dirba po vieną", – sakė Genutė Staliūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Sausra: Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkei G.Staliūnienei, kaip ir kitiems ūkininkams kol kas didžiausią nerimą kelia itin sausi orai / Vilmanto Raupelio nuotr.

Grūdų augintojams, G.Staliūnienės nuomone, susiklosčius tokiai situacijai, yra lengviau. "O ką daryti daržovių augintojams? Sandėliuose jie tebeturi bulvių, morkų, burokų, kopūstų, kurių niekam nereikia. Anksčiau šią žemės ūkio produkciją pirkdavo kavinės ir restoranai, tačiau jų veikla sustabdyta. Ne lengviau ir gėlininkystės ūkiams.  Susidaro toks įspūdis, kad karantinas – aukso laikas prekybos tinklams. Jie, esant dabartinei situacijai, laimi, nes prekyba vyksta ne tik maisto produktais, bet tomis pačiomis našlaitėmis ar kitomis gėlėmis iš Nyderlandų. Prekybininkams viskas galima, o augintojams turgeliuose prekiauti gėlėmis negalima", – apmaudo neslėpė LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

"Kauno diena" pasidomėjo, kas būtų, jei koronavirusu susirgtų ūkininkų šeima ar kelios žemdirbių šeimos? "Lietuvoje nėra tradicijos, kuri jau seniai egzistuoja Skandinavijoje. Ten ūkininkai vieni kitus išleidžia atostogų ir tuo metu prižiūri ūkį: šeria kiaules, melžia karves. Lietuvoje kiekvienas ūkininkas sukasi pats, nežinau, kaip reikėtų spręsti problemą, jei virusas išguldytų visą ūkininką šeimą. Nė kiek neabejoju, kad, taip nutikus, rastume sprendimo būdą. Pakaunė niekada nepanikuoja, žinome, kad ir Kauno rajono savivaldybė neliktų nuošalyje", – įsitikinusi ūkininkė.

G.Staliūnienei, kaip ir kitiems kalbintiems ūkininkams, kol kas didžiausią nerimą kelia orai: "Labai trūksta šilto ir gausaus lietaus, kad tai, ką pasėjome, sudygtų, tačiau balandžio prognozės nieko panašaus nežada. Žemdirbius gąsdina ne tik pandemija, bet ir gamta. Juo labiau kad nepalanki buvo ir žiema, neiššalo kenkėjai. Blogiausia, kad negali nuspėti tendencijų, – kiekvieni metai vis kitokie, vis su naujais iššūkiais."

LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkė įvardijo dar vieną problemą. Jos žodžiais, į Lietuvą grįžę emigrantai ne tik didina užsikrėtusiųjų skaičių. Ne viename šalies rajone padaugėjo technikos detalių vagysčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SKUBIAI REIKALAUKIT KOMPENSACIJU UZ SAUSRA !

SKUBIAI REIKALAUKIT KOMPENSACIJU UZ SAUSRA ! portretas
Ir skubekit gale lauko UZKASTI NEISPARDUOTA DERLIAUS LIKUTI , kad nereiketu juo ko nors suselpti !.....

Baba

Baba portretas
Prasideda verkimas ,pandemija niekas palyginus su kasmetinėmis ūkininkų raudomis ,,VISKAS BRANGS."

Labai reikia

Labai reikia portretas
Stambiems ūkininkams kompensuoti nuostolius jau dabar iś valstybės biudżeto. Juos kiekvienais metais nualina sausra, lietus, bebrai, stirnos, stumbrai ir lietuvos eiliniai žmonės nes anie neperka jų produkcijos kiek norėtusi. Reikia jiems padėti_kolūkio pirmininkų nekaltai susirinkusių kolūkių žemes palikuonims.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių