Grįš į pilnavertį gyvenimą

"Stebuklų nebūna. Stebuklai padaromi", - žvelgdamas į spaudos konferencijoje sėdėjusį jaunuolį sakė vienas jį gelbėjusių medikų - vaikų chirurgas doc. Artūras Kilda. "Esu sužavėtas bendru kolegų darbu", - sakė ortopedas traumatologas Audrius Pribuišis. Net ir tokiu neeiliniu atveju, įspūdžiais dalijosi medikas, gelbėjant vaikiną kelios didelės specialistų komandos operacinėje ir už jos ribų sukosi taip tiksliai lyg viskas būtų surežisuota iš anksto.

Kaip kitaip jei ne stebukladariais būtų galima vadinti medikus, dalyvavusius Edgaro iš Kauno rajono gelbėjimo operacijose? Į Kauno klinikas pakliuvęs kritinės būklės šiandien jis į salę, kurioje buvo susirinkę žurnalistai, atėjo pats. Medikai prognozuoja, kad rugsėjį jis jau galės lankyti mokyklą, o per metus sugebės grįžti į pilnavertį gyvenimą. Tiesa, jo kasdienybei įtakos turėtų turėti tik tai, kad po nelaimės reikėjo amputuoti tris dešinės rankos pirštus.

"Pacientas - labai valingas, motyvuotas, norintis sveikti", - gyrė vaikino nusiteikimą plastinės chirurgijos gydytoja dr. Loreta Pilipaitytė, pasakojusi, kad jis skrupulingai vykdė visus medikų nurodymus, pavyzdžiui, atlikdavo skausmingus reabilitologų nurodymus judesius, neatsikalbinėdamas pakeitė savo mitybą.

Prisimena miglotai

"Esu laimingas", - nedaugžodžiavo Edgaras, paklaustas, kaip jis jaučiasi. Nieko neskauda? Ne, tik dar jaučiasi silpnokas.

Jis pasakojo porą dienų po nelaimės dar sunkiai suvokęs, kas nutikę. Tą lemtingą dieną jis prisimena miglotai. Paties įvykio visai nepamena. Tačiau iškyla vaizdų nuotrupos iš kelionės greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

Vaikinas pasakojo, kad nelaimė nutikusi netyčia. "Ne ten, kur reikia, nuėjau. Ne ten užlipau. Iš smalsumo ėjau", - kalbėjo apie lemtingą įvykį. Kaimynystėje esančiame ūkyje, kuriame gaminamos ir šiaudų granulės, vaikinas vasarą norėjo užsidirbti. Kita diena po nelaimės turėjo būti pirmoji jo darbo diena. Jis į būsimą darbovietę nuėjo išvakarėse, norėdamas apsižvalgyti.

Atvežė sąmoningą

Kaip jau buvome rašę, tragedijos Kauno rajone, Boniškiuose, įsikūrusioje šiaudų granulių gamybos ceche išvengta vos per plauką. Medikams teko gerokai pasistengti kovojant dėl nepilnamečio gyvybės, nors po nelaimės, per kurią patyrė daugybę plėštinių žaizdų, jis ir buvo sąmoningas.

"Įspūdis - pritrenkiantis. Sužalojimai buvo dideli ir baisūs. Žaizdų - keliasdešimt", - sakė ortopedas traumatologas Audrius Pribuišis. "Per medikų gyvenimą tokie atvejai ne karo metu pasitaiko tik kartą ar du", - jam pritarė sunkiausiai sužalotais pacientais besirūpinantis vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Algirdas Dagys.

Kritinės būklės vaikinas, atvežtas į Kauno klinikas, buvo skubiai operuotas. Operacija truko net pusseptintos valandos. Buvo pasitelkta didžiulė įvairių sričių specialistų komanda. Prireikė ir donorų kraujo.

„Pagrindiniai sužalojimai – didžiuliai audinių defektai: nebuvo dalies krūtinės ląstos, juosmens srities, po keleto abiejų rankų pirštų, plėštinės žaizdos šlaunyse ir rankose“, – vardijo sužalojimus vaikų chirurgas doc. Artūras Kilda, vaikino būklę įvardijęs kraštutinai sunkia. Pacientui buvo atstatytas krūtinės ląstos vientisumas, susiūtas plautis. "Buvo didelės žaizdos rankoje, nugaroje. Džiaugiamės, kad atstatyti raumenys prigijo. Žmogaus organizmas sudėtingas ir unikalus. Tų raumenų, kurių atstatyti nepavyko, funkciją perima kiti raumenys", - kalbėjo A.Kilda.

Septyniolikmetis vienuolika dienų gydytas Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Būklei stabilizavusis, perkeltas į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių. Čia jam atliktos dar trys operacijos: šalinti raumenų, odos, kraujagyslių defektai.

Darbas - prie kompiuterio

"Kelias dienas nei valgiau, nei gėriau", - ašarą vis braukė spaudos konferencijoje dalyvavusi Edgaro mama. "Labai ačiū visiems gydytojams, kad išgelbėjo mano vaiką", - dėkojo moteris. Vaikinas ir jo mama ne kartą dėkojo A.Kildai, anesteziologei-reanimatologei dr. Laimai Juozapavičienei, A.Dagiui, A.Pribuišiui, L.Pilipaitytei, slaugytojoms, kineziterapeutams ir visiems kitiems specialistams, kurių dėka jaunuolis vėl atsistojo ant kojų.

Po beveik 7 savaites trukusio gydymo septyniolikmetis išvyksta reabilitacijai. Jis 24 dienas jėgas bandys atgauti Kačerginėje esančioje sanatorijoje "Žibutė".

O kas toliau? Edgaras tikisi, kad į kaimyno ūkį dirbti nebegrįš. Mama pasakojo, kad ir namuose darbų sočiai, visada padėdavo, nors labiausiai jį traukia darbas su kompiuteriais.

"Valios jam netrūksta. Visada pasiekdavo tai, ką užsibrėždavo", - apibūdino sūnų moteris. Ji dėkojo ir užjautusiems kaimynams. Sūnaus darbdavys taip pat padėjo, kuo galėjo. Iš jo ir sužinojo apie sūnų ištikusią nelaimę. "Jis atvežė mane iki ligoninės, kartu laukėme, kol baigsis operacija", - pasakojo Edgaro mama. 

Tyrimai tebevyksta

Nelaimės aplinkybes vis dar aiškinasi Kauno policija ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

VDI Kauno skyriaus vedėjas Mindaugas Petras Balašaitis „Kauno dienai” šiandien teigė, kad tyrimas tebevyksta. Jis mano, kad išvadoms apie darbo saugą įmonėje bei ar laikytasi kitų reikalavimų parengti prireiks dar poros mėnesių.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš karto po įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Ar tyrimas neperkvalifikuotas ir kokia jo eiga, sužinoti nepavyko. Tyrimą kuruojanti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Tatjana Samulevičienė atostogauja, kaip ir vyresnysis skyriaus prokuroras, o be jų daugiau niekas neturi teisės atskleisti su tyrimu susijusios informacijos.

Įmonės, kurioje įvyko nelaimė, savininkas Rimantas Vaidotas po nelaimės yra pasakojęs, kad Edgarui darbo vietą jis aprodęs jo pirmosios darbo dienos išvakarėse.  Buvo raštiškas mamos sutikimas, sudaryta darbo sutartis.

R.Vaidotas teigė, kad vaikinas į būsimą darbovietę vakare atėjo be jo žinios. Kai įvyko nelaimė, savininko įmonėje nebuvo, tačiau dirbo kiti su darbuotojai, kurių vienas ir puolė stabdyti smulkintuvą, į jį įkritus Edgarui.