Tiek Lietuvos, tiek Europos politikai, dėl brangstančių maisto produktų linkę kaltinti pardavėjus ir gamintojus. Pastarieji įžvelgia politikų norą padidinti savo populiarumą ir norėtų išvengti kaltųjų etiketės.

Priežastys ne žemės ūkyje

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos narė Mariann Fischer Boel, atsakinga už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, nenoriai kalbėjo apie maisto produktų kainų augimą ir šio proceso valdymą. Komisarė atsakė vos į porą į spaudos konferenciją susirinkusių žurnalistų klausimų.

M.F.Boel pareiškė nemananti, kad šįmet išaugusi grūdų kaina lemia pagrindinių maisto produktų brangimą.

"Grūdai tesudaro 5 procentus duonos kainos, kur kas didesnės įtakos šio produkto kainai turi bendrovių investicijos ir didėjantis darbo užmokestis", - dėstė M.F.Boel.

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė yra skaičiavusi, kad Lietuvoje grūdų kaina sudaro 12 proc. duonos kainos.

Pasak komisarės, tas pats galioja ir pieno sektoriui, todėl ji siūlo aiškintis, ar kainų augimas parduotuvėse atitinka sąnaudas.

Galvoja apie kvotų naikinimą

M.F.Boel teigimu, atskiri ekspertai kainų augimo priežastis įžvelgia skirtingose grandyse: vieni mano, kad tai vyksta dėl pernelyg griežtos ES kvotų politikos, kiti, kad kainas augina prekybos centrai ir perdirbėjai.

Visgi komisarė pripažino, kad padėtį galėtų pagerinti pieno kvotų panaikinimas. Padidėjus paklausai, ES pienininkai norėtų padidinti produkcijos kiekį, tačiau negali to padaryti dėl dar 1984 m. nustatytų ES pieno kvotų, galiosiančių iki 2015 m.

K.Prunskienės teigimu, numanomos drąstiško maisto produktų brangimo priežastys verčia ieškoti būdų, kaip šį reiškinį sutramdyti.

Tuo tarpu pieno perdirbėjai praėjusią savaitę puolė švarinti savo reputaciją ir kratytis pasipelnytojų etiketės. „Nesutinkame su Žemės ūkio ministerijos teiginiais, kad pagrindinė pieno produktų brangimo priežastis yra ne žaliavinio pieno supirkimo kainų didėjimas, bet kitos priežastys. Agrarinės ekonomikos institutas, savo ruožtu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis“, – teigė Linas Sasnauskas, „Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius.

Brango avansu

„Kainos tikrai turi kilti, tačiau tai turi būti tarpusavyje susieta grandinė. Maisto produktai brangsta visoje Europoje, kyla ir žaliavos kainos. Nežinau, kodėl taip atsitiko, tačiau Lietuvoje mažmeninių kainų šuolis rugpjūtį įvyko anksčiau nei ūkininkams už žaliavą buvo pradėta mokėti brangiau. Perdirbėjai pakeisti supirkimo kainas ketina tik nuo antros rugsėjo pusės“, – teigė Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius.

Valdininkas mano, kad tokia situacija susiklostė perdirbėjams norint prieš brangstant žaliavai sukaupti papildomų apyvartinių lėšų. Paskutinėmis savaitėmis mažmeninės kainos Lietuvoje didesnės nei Lenkijoje, nors žaliavos supirkimo kaina pas mus mažesnė. Kita vertus, ES šalyse senbuvėse ūkininkams už pieną mokama 20–30 proc. daugiau nei Lietuvoje.

Apgauti nenori

„Formuojama nuostata, kad mes apiplėšinėjame eilinį pirkėją, nėra teisinga“, – tvirtino L.Sasnauskas, tikindamas, kad „Pieno žvaigždės“, nepaisant brangstančios žaliavos, savo pelno normos nedidina. Kaina išauga, nes nuo didesnės kainos didesnį antkainį gauna prekybos tinklai, daugiau PVM tenka sumokėti į valstybės biudžetą.

„Kauno dienai“ paprašius pateikti pieno pakelio kainos išklotinę, „Pieno žvaigždžių“ vadovas tikino, kad vien pagal tai spręsti apie visos ūkio šakos būklę neteisinga, mat iš ūkininkų supirktas pienas naudojamas keleto produktų gamybai. Verslininkas laikosi nuomonės, kad visgi didžiausią įtaką pieno produktų brangimui turėjo žaliavos brangimas, kurį sąlygojo visame pasaulyje didėjanti paklausa ir netgi biokuro bumas. Dalis ūkininkų nusprendė atsisakyti gyvulių, nes auginti grūdines kultūras pelningiau ir paprasčiau nei prižiūrėti gyvulius. Tiesa, nors buvo žadėję, „Pieno žvaigždės“ išklotinės, kaip pieno pakelio kaina paskirstoma tarp perdirbėjo, prekybininko ir ūkininko, per tris dienas taip ir nesugebėjo pateikti.

„Norėdami apsiginti galime pasakyti, kad mūsų pelno norma svyruoja apie 3 proc. Tai nepalyginamai mažiau nei uždirba bet kuri monopolinė energetikos bendrovė. Dabar mūsų tikslas – tik atsilaikyti prieš politikų spaudimą“, – tvirtino L.Sasnauskas.

Ne viskas teisinga

„Šiandien, pagal statistiką, Lietuvoje pieno supirkimo kainos vienos mažiausių pasaulyje, o parduotuvėse už pieno produktus mokame beveik tiek, kiek ir Vakarų Europos gyventojai“, – perdirbėjams oponavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas.

Pirmininko įsitikinimu, pelno pasiskirstymas nėra sąžiningas. Pavyzdžiui, Austrijoje 50 proc. tenka ūkininkui, likusią dalį dalijasi perdirbėjai ir prekybininkai. Ar mūsų šalyje įmanoma suvaldyti kainų augimą, B.Markauskas nesiima prognozuoti.

„Galbūt valstybė turėtų reguliuoti pelno normas, nes jau aišku, kad maisto produktai ateityje tik dar labiau brangs. Valstybės įsikišimas bent jau kuriam laikui šį augimą pristabdytų. Realesnis variantas, kad nuolat būtų atliekama kainų analizė ir bent jau vartotojas tiksliai žinotų kam ir kiek sumoka. Gamintojams ir perdirbėjams tai neleistų taip laisvai manipuliuoti kainomis“, – spėliojo ŽŪR vadovas.

B.Markausko nuomone, kitas kelias sureguliuoti rinką – mėginti, kad maisto produktai kuo greičiau patektų pas pirkėją. Išgelbėtų kooperatyvai. Koncentruojantis prekybos tinklams ir stambėjant perdirbėjams valstybė taip pat turėtų padėti ūkininkams jungtis. Dotacijų nereikia. Galbūt užtektų beprocentinių paskolų.

„Kooperatyvai tikrai nenukonkuruos didžiųjų tinklų, tačiau jei atsiras konkurencija, į ją turės atsižvelgti ir didieji prekybininkai“, – skaičiavo B.Markauskas.