- LKF, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas džiaugiasi mūsų šalies rinktinių pasiektais rezultatais.
- Iki šiol labai sėkmingi buvo 2008-ieji, kai vyrų rinktinė Pekino olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtąją vietą, o jaunimo rinktinės Europos čempionatuose iškovojo medalių komplektus – daugiausiai per visą Lietuvos istoriją. Šie metai yra panašūs: vyrų rinktinė pasaulio čempionate iškovojo trečiąją vietą, o trys vaikinų rinktinės pasirodė ypač sėkmingai. Aštuoniolikmečiai pelnė aukso medalius, šešiolikmečiai - sidabro, o septyniolikmečiai planetos pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą, - sakė M.Balčiūnas. - Labai sėkmingai 2011 m. Europos čempionato atrankos varžybose pasirodė Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama Algirdo Paulausko. Manau, ši komanda turi didelį potencialą ir jį realizuos kitais metais Lenkijoje vyksiančiame finalo turnyre. Taip pat džiaugiamės kai kurių merginų amžiaus grupių rezultatais. Dvidešimtmetės ir aštuoniolikmetės Europos pirmenybėse užėmė šeštąsias vietas. Nuliūdino tik šešiolikmetės, iškritusios į B divizioną, tačiau tikimės, kad tai visiems bus gera pamoka.
- Trys medalių komplektai liudija, kad liūdni laikai Lietuvos krepšiniui negresia?
- Vasarą buvo galima išgirsti įvairių nuomonių, esą laukia tamsūs laikai. Niūrias prognozes paneigėme, Lietuvos krepšinio laukia nuostabi ateitis. Matome didžiulį potencialą, tačiau turime dirbti drauge, kad perspektyviausi žaidėjai neprapultų ir per anksti neišsivažinėtų į užsienio klubus bei JAV koledžus. Dabartinė Lietuvos krepšinio sistema užtikrina gerą pagrindą jaunųjų krepšininkų tobulėjimui - turime daug klubų Lietuvos, Nacionalinėje bei Regionų krepšinio lygose, žaidėjai gali augti ir grūdintis. Mus džiugina dabartinę krepšininkų ugdymo politiką vykdantys abu didieji šalies klubai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Žinoma, gaila, kad jų treneriais dirba užsieniečiai, tačiau žaidėjų skolinimas silpnesnėms komandoms, mūsų nuomone, yra naudingas. Krepšininkai turi puikias galimybes užsigrūdinti, pavyzdžiui, Prienų „Rūdupyje“ ar Vilniaus „Sakaluose“ ir vėliau pereiti į stipriuosius klubus. Ši sistema sudaro labai nuoseklią žaidėjų rengimo piramidę, kuri tiesiogiai susijusi su nacionalinių rinktinių sėkme.
- Kas dar džiugina Lietuvos krepšinio federaciją?
- Vasara buvo labai turtinga ir kitais krepšinio renginiais. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje vyko net trys seminarai. Surengėme „FIBA Coaching Sertificate“ kursus, labai sėkmingai pradėjome krepšinio trenerio magistro studijas bei surengėme trenerių seminarą, į kurį pasikvietėme tokius strategus kaip Duško Ivanovičių, Svetislavą Pesičių bei kitus. Taip pat surengėme jau trečiąjį didžiulio pasisekimo sulaukusį „Sprite krepšinio talentų kovos“ turnyrą. Vilniuje įvykęs Europos jaunių čempionatas buvo gera praktika prieš kitą vasarą. Džiugu, kad gerai suderinome dvi dalis - organizacinę ir sportinę. Laimėjome čempionatą, pasiekėme tarptautinio lygio lankomumo rekordą, visas renginys vyko labai sklandžiai. Žinoma, daug ko ir pasimokėme. Viename mieste koordinavome 16 komandų, įgyvendinome efektyvią bilietų pardavimo strategiją, akreditacijų sistemą, tikrinome, kaip veikia apsauga bei logistika. Viskas pavyko nepriekaištingai. Tai buvo labai gera patirtis „EuroBasket 2011“ organizaciniam komitetui, o sėkmingai surengtos varžybos dar labiau sustiprino FIBA-Europos pasitikėjimą mumis.
- Kokie darbai dabar yra ant LKF stalo?
- Visą dėmesį skiriame kitąmet mūsų šalyje vyksiančiam Europos vyrų čempionatui. Jo vidutinėms reikmėms buvome prašę 30 mln. litų biudžeto. Jis tikrai nebuvo išpūstas, tačiau gavome tik minimalius poreikius patenkinsiantį biudžetą. Neverkšlename ir galvojame, kaip trūkstamų lėšų užsidirbti. Vienas sprendimų - Europos čempionato dalyvių skaičius. Naujas varžybų su 24 komandomis formatas ne tik palengvins mūsų padėtį, bet ir atneš didžiulę naudą valstybei bei čempionatą priimsiantiems miestams. Iki 2011-ųjų sausio norime surasti pagrindinį pirmenybių rėmėją, deramės su keliomis Ukrainos, Turkijos ir tarptautinėmis kompanijomis. Jaučiame verslo struktūrų susidomėjimą, jis ypač padidėjo, kai išplėtėme čempionato dalyvių skaičių.
- Ar sprendimas dėl komandų skaičiaus padidinimo buvo paskutinis, turėsiantis didelės įtakos Lietuvoje vyksiančiam Europos čempionatui?
- Lietuvą tiesiogiai liečia ir būsimas FIBA bei FIBA-Europa kontraktas dėl rinkodaros teisių. Jeigu susitarimas bus pasiektas, mūsų pozicijos tik gerės. Ryškėja tendencija, kad pasaulio bei Europos čempionato organizatoriams gali būti suteikta daugiau teisių ir galimybių. Visi mato, kad pagrindinį darbą atlieka pirmenybių rengėjai. Anksčiau visų čempionatų transliacijų pardavimo teisės priklausė FIBA, o gautos lėšos buvo skirstomos visiems padaliniams. Siekiama, kad nuo šiol Europos čempionatų transliacijų teisės priklausytų FIBA-Europai, o FIBA - likusių čempionatų. Naujoji sistema būtų labai palanki FIBA-Europai, tačiau nepalanki likusiems FIBA padaliniams, todėl dar neaišku, ar ji bus priimta.
- Koks renginys mūsų šalyje taps generaline 2011-ųjų Europos čempionato repeticija?
- Prieš vyrų pirmenybes planavome Lietuvoje surengti Europos dvidešimtmečių čempionatą, tačiau FIBA-Europa patarė susitelkti „EuroBasket 2011“. Jaunimo čempionatas pareikalautų labai daug žmogiškųjų išteklių, todėl nusprendėme neužsikrauti dviejų renginių. Juos surengti galbūt ir galėtume, tačiau nenorime, kad nukentėtų vyrų čempionato kokybė. Jam rengsimės organizuodami įvairius turnyrus ne tik Vilniaus, Kauno ar Šiaulių, bet ir Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio arenose. Jau dabar deramės su komandomis, kurios norėtų pas mus atvykti. Jau yra preliminarūs sutikimai iš Ispanijos, Rusijos, Italijos, Kroatijos bei kitų šalių rinktinių.
- Vadinasi, mūsų šalies rinktinė kitą vasarą praleis Lietuvoje?
- Tikriausiai teks surengti vieną išvyką į Rusiją. Apsilankymą Maskvoje senokai esame rusams skolingi. Lietuvoje planuojame sužaisti 9 mačus.
- Ar galima tikėtis JAV rinktinės vizito mūsų šalyje?
- Tikrai įmanoma, ypač kai bus atidaryta naujoji arena Kaune. Jau kalbamės apie tokią galimybę, tačiau artėjant kitų metų vasaros renginiams pasikviesti amerikiečių nesame pajėgūs finansiškai. Ateityje tai bus vienas prioritetinių mūsų darbų. Žinoma, tai būtų brangus malonumas, tačiau norime pradžiuginti Lietuvos krepšinio mėgėjus ir padovanoti jiems nepamirštamą reginį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alpėse žuvo Pekino žiemos olimpinių žaidynių dalyvė
Šveicarijos snieglentininkė Sophie Hediger, dalyvavusi 2022-ųjų metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, žuvo Alpėse. ...
-
Lietuvos olimpiniam fondui vadovaus Griškonis
Pirmadienį darbą pradėjo naujasis Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Mindaugas Griškonis. Olimpinis vicečempionas pakeitė prieš tai fondui vadovavusią Liną Minderienę. ...
-
Viktorijai Treigytei – aukščiausia teisėjavimo kategorija
Lapkričio 29–gruodžio 4 d. Lusanoje (Šveicarija) vyko tarpžemyniniai aerobinės gimnastikos teisėjavimo kursai, skirti įgyti teisėjavimo licenciją 2025–2028 m. olimpiniam ciklui. Šiuose kursuose Lietuvai atstovavo Viktorija Tre...
-
Ukrainiečio triumfas: Usykas įveikė Fury ir apgynė tris pasaulio čempiono diržus9
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Saudo Arabijoje įvykusioje dviejų sunkiasvorių dvikovoje ukrainietis Oleksandras Usykas ir vėl įrodė savo pranašumą prieš britą Tyoną Fury. ...
-
Banevič sąskaitoje – dar vienas medalis1
Dar vienas ryškus Dominikos Banevič – Bgirl Nickos pasirodymas visam pasauliui. Vos prieš kelias dienas išrinkta geriausia Lietuvos sportininke, 17-metė breiko šokėja iškovojo bronzą pasaulio čempionate. Tiesa, pav...
-
Strolia pasiekė sezono rekordą, iš IBU taurės – fantastiška žinia moterų rinktinei
Ansi Le Gran-Bornane (Prancūzija) prasidėjo trečiasis pasaulio biatlono taurės etapas, kuriame ketvirtadienį sezono rekordą užfiksavo Vytautas Strolia. ...
-
Europos čempionato atrankos burtai Lietuvos rankininkėms lėmė dar nesutiktas varžoves
EHF būstinėje Vienoje ištraukti 2026 m. Europos moterų rankinio čempionato atrankos turnyro burtai. ...
-
Lietuvos moterys įspūdingai pasirodė pasaulio biatlono taurėje, Kočerginos pozicija – rekordinė
„Nusipirkau bilietus rytdienai namo“, – nusijuokė Natalija Kočergina, prieš pasaulio biatlono taurės etapo Ansi Le Gran-Bornane (Prancūzija) sprintą nesitikėjusi patekti į geriausiųjų 60-uką. ...
-
Rusijos čiuožėjai galės dalyvauti 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse4
Rusai galės dalyvauti 2026 metų žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybose kaip neutralūs sportininkai, penktadienį pranešė už šią sporto šaką atsakinga organizacija. ...
-
Vilnius didina sporto projektų finansavimą – planuojama paskirstyti 1,3 mln. eurų
Sporto projektų finansavimo paskirstymui Vilniaus miesto savivaldybės skiriama suma didinama 100 tūkst. eurų, sieks 1,3 mln. eurų. ...