Tradicinė „Žalgirio radijo“ rubrika „Užribis“ ir toliau stengiasi supažindinti Jus su žalgiriečiais. Šio antradienio laidos svečias – antrus metus Kaune gyvenantis trenerio asistentas Oliveris Kostičius. Pokalbio metu treneris dalinosi savo žiniomis apie šlovingą Lietuvos krepšinio praeitį, pasakojo apie santykius su vyriausiuoju treneriu Aleksandru Trifunovičiumi bei atskleidė, koks buvo vaikystėje.

- Papasakokite apie savo vaikystę, - „Žalgirio“ radijas paklausė O.Kostičiaus.
- Vaikystę prisimenu kaip gražiausią gyvenimo periodą. Pamenu, jog tuo metu šalyje žmonių tarpusavio santykiai buvo labai šilti ir draugiški. Tai buvo aštuntojo dešimtmečio pradžia ir tai buvo puikus metas gyventi. Buvo puiki politinė, ekonominė situacija. Prisimenu, kaip kieme žaisdavau su draugais, buvau aktyvus. Vaikystėje daug sportavau, kaip ir daugelis mano šalies vaikų pradėjau žaisti futbolą. Nepasiekiau tokio lygio, jog tapčiau profesionalas, tačiau gainiodamas futbolo kamuolį praleidau didžiąją dalį laisvalaikio. Krepšinyje pirmus savo žingsnius žengiau būdamas dešimties.

- Ar prisimenate įspūdingiausias savo krepšinio rungtynes?
- Prisimenu beveik dvidešimties metų senumo rungtynes. Pasibaigus pirmajai rungtynių daliai, mūsų komanda atsilikinėjo apie dvidešimčia taškų. Antroje dalyje aš surinkau keturiolika taškų paeiliui, taip mes pasivijome varžovus ir rungtynes laimėjome vieno taško skirtumu.

- Ką galite pasakyti apie vyriausiąjį ekipos trenerį Aleksandrą Trifunovičių? Ar esate geri draugai?
- Su Aleksandru susipažinome prieš dvejus metus, Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipoje, kartu dirbome pusmetį. Tą laiką, praleistą kartu, prisimenu kaip išties puikų. Taigi, nuo to meto prasidėjo gera mūsų draugystė. Mes puikiai vienas kitą suprantame ir turime stiprų ryšį.

- Ar domitės NBA krepšiniu?
- Jei atvirai, pastaruosius kelerius metus neturiu motyvacijos domėtis NBA lyga. Nebent seku rezultatus nuo atkrintamųjų varžybų pabaigos. Visgi, aš labiau mėgstu Europos krepšinį. Praradau aistrą, su kuria stebėdavau NBA varžybas būdamas vaikas.

- Ar mėgstate kompiuterinius žaidimus?
- Aš sakau, jog tai silpnavalių sportas (juokiasi - red. past.). Pirmiausia, priklausau kartai, kuri užaugo be kompiuterinių žaidimų, vaikystėje laiką praleisdavau kiek kitaip nei dabartiniai vaikai. Ir dabar nepriartėjau prie žaidimų, todėl varžydamasis su kuo nors tikrai nebūsiu pats stipriausias konkurentas.