I. Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje – fotomenininko V. Karaciejaus „Jutimai“

  • Teksto dydis:

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) liepos 1 d. 18 val. vyks klaipėdiečio fotomenininko Vyto Karaciejaus kūrybos pristatymas.

Albumas ir parodos

Galerijoje „13 L“ bus pristatytas naujausias V.Karaciejaus fotografijų albumas „Jutimai“ (sud. Danguolė Ruškienė, V.Karaciejus, išleido UAB „Druka“), pelnęs gražiausios 2020-ųjų Klaipėdos knygos laurus. Čia pat bus atidaryta vieno svarbiausių V.Karaciejaus kūryboje fotografijų ciklo „Smėlio legenda“ paroda. Ji veiks ir virtualioje bibliotekos galerijoje: https://www.klavb.lt/smelio-legenda. Renginio svečiams žadama ir staigmena: bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje, kur saugomas V.Karaciejaus negatyvų archyvas, bus galima apžiūrėti ankstyvuosius šio fotomenininko kūrinius, kurie jau nieko bendro neturi su fotografija. Dalyvaus autorius, menotyrininkė D.Ruškienė ir fotomenininkas Antanas Stanevičius. Galerijoje „13 L“ paroda veiks iki liepos 28 d. (darbo laikas: I–V 11–19 val., VI 11–15 val.). Kraštotyros skyriuje paroda veiks iki rugsėjo (darbo laikas: I–V 10–17 val.).

Svarbiausia jam – gamta

Anot menotyrininkės D.Ruškienės, V.Karaciejus pelnytai laikomas Klaipėdos miesto metraštininku, puikiai užčiuopiančiu miesto pulsą ir taikliai įvaizdinančiu jo būtį. Fotomenininkas yra sukūręs ne tik įsimintinų urbanistinio peizažo, senosios architektūros fotografijų, bet ir daugybę klaipėdiečių portretų. Kita vertus, autorius visuomet teigė, kad svarbiausia jam yra gamta. Jau dabar galima teigti, kad pajūrio peizažas, jūra, kopos užima reikšmingą vietą jo kūryboje. Fotografuodamas gamtą, jis savo dėmesį koncentruoja į taikliausiai akimirkos nuotaiką charakterizuojančius vaizdus. Todėl neretai leidžia sau pažeisti tradiciniam peizažui būdingą vaizdo sąrangą. Tokie sprendimai ypač būdingi V.Karaciejaus kopoms. Neretai čia pradingsta saulė ir dangus, keičiasi masteliai, erdvė susiaurėja iki keliasdešimt kvadratinių centimetrų, o kartais kopų masyvai apžvelgiami iš tolo, tyrinėjami per pagarbų atstumą.

Pirminio impulso inspiruoti

Fotografijų ciklą „Smėlio legenda“ (1994–2010) V.Karaciejus fotografavo daugiau nei 15 metų. Jis vienas iš pirmųjų Klaipėdos krašte neįprastai parodė šias smėlio kalvas, fiksuodamas jas ne tradiciškai, kaip peizažą, bet atskleisdamas jų monumentalumą ir skulptūriškumą. Savo fotoaparato objektyvą nukreipdamas tai į mikroskopinę smiltį, tai į įspūdingų mastelių vėjo suformuotus darinius, tai į beribes erdves, jis bandė išsiaiškinti šio unikalaus reiškinio esmę. Dirbdamas čia, V.Karaciejus skubėjo fiksuoti pirminio impulso inspiruotus vaizdus, mainais gaudamas įvairialypius ir daugiaprasmius vaizdus. Kai kada jis išryškindavo tam tikrą fragmentą, akcentuodavo netikėtą detalę, kartais įprastu vidutiniu planu peržvelgdavo plačius ir vaizdingus smėlio masyvus. Taip formavosi naujas kopų matymas, nors ir čia, kaip ir visoje šio autoriaus fotografijoje, buvo akcentuojama dekoratyvioji landšafto pusė, kaip pastebėjo menotyrininkė D.Ruškienė.

Leidinyje – kūrybos apžvalga

V.Karaciejaus naujausias fotografijų albumas „Jutimai“ – pirmasis retrospektyviai jo fotografinę kūrybą apžvelgiantis leidinys, apimantis 1977–2020 m. Knygoje, kaip ir šio fotomenininko kūryboje, išryškėja itin glaudus emocinis ryšys su Klaipėda: senąja ir naująja architektūra, jūra, pajūrio gamtovaizdžiu, žinomais ir nepažįstamais miesto žmonėmis. Autoriaus fotografijose susipina aukštoji ir gatvės kultūra, šventiniai šurmuliai ir kasdienybės melancholija. Menotyrininkės D.Ruškienės teigimu, per daugelį metų susiformavęs jo kūrybinis braižas ir nuosekliai plėtojama miesto tema leidžia priskirti V.Karaciejų ryškiausiems Klaipėdos vizualiosios kultūros kūrėjams.

Karantino metu biblioteka prašo vyresnius nei šešerių metų svečius dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas ir ekspozicinėse erdvėse laikytis saugaus dviejų metrų atstumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių