Kūrinius padovanojo muziejui

Ši paroda surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis. Visus parodoje eksponuojamus kūrinius autoriai padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, taip papildydami išeivijos dailės rinkinius išties vertingais šiuolaikinio meno darbais.

Idėja parodyti menininkų šeimų kūrybą nėra nauja, nes nemažai Lietuvos ir pasaulio dailininkų šeimų puoselėja tiek individualaus stiliaus paieškas, tiek meninės bendrystės idėjas. Ryškūs ir saviti dailininkai dažnai porose ne tik patys yra įdomūs, savo kūrybos fonu tarsi atskleidžia ir partnerio kūrybos bruožus. Žinomų Vokietijos ir pasaulio meno galerijose menininkų konstruktyvistų I.Suokaitės-Helmer ir R.Helmerio pora išsiskiria savita, abstrakčia, itin spalvinga kūryba. Visą gyvenimą pasirašinėjanti savo kūrinius lietuviška pavarde, turinti ir estiškų šaknų dailininkė I.Suokaitė ir jos vyras Čekijos vokietis R.Helmeris puoselėja konstruktyvistinio meno idėjas, yra suvienyti meninių ieškojimų ir aistros menui kartu jau daugiau nei pusšimtį metų. Jų meninis tandemas išreikštas konstruktyvistinės krypties tapybos, grafikos, objektų srityse.

Po surengtų parodų Lietuvoje (I.Suokaitės tapybos, grafikos parodos Vilniaus paveikslų galerijoje 2017 m. ir I.Suokaitės ir R.Helmerio parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje 2019 m.) savo kūrinius jie padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

I.Suokaitės ir R.Helmerio kūryba atspindi konstruktyvistinės, abstrakčiosios tapybos ieškojimus, kurie Lietuvos dailės ekspresionizmo fone buvo plėtojami labai fragmentiškai. Apskritai jų kūrybai būdingi meniniai sprendimai gali būti įvardijami trimis meno istorijos terminais: abstraktu, geometriška, konkretu. Jų abiejų kūrybos plastiniai garsai šioje parodoje skamba darniai, aiškiai ir skirtingomis intonacijomis.

Tapybai naudoja virves

Lietuvių kilmės dailininkė I.Suokaitė gimė 1942 m. Zalfelde, Vokietijoje, mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, studijavo Štutgarto (1962–1964) ir Miuncheno (1964–1969) dailės akademijose. Nuo 1985 m. ji yra Fürstenfeldbruck dailininkų sąjungos narė, nuo 1991 m. – GEDOK grupės Miunchene narė. Nuo 1963 m. aktyviai dalyvauja jungtinėse parodose, rengia personalines parodas. Ingryda kuria grafikos ir tapybos kūrinius. Jos tapyba pasižymi abstrakčiomis geometrizuotomis struktūromis, ryškiomis konstruktyviomis formomis ir ryškių spalvų kontrastais. Jau devintajame dešimtmetyje I.Suokaitė tapyboje vis dažniau pradėjo naudoti virvę kaip „menui svetimą“ kasdienę medžiagą. Šiandien ši medžiaga tapo neatsiejama jos paveikslų dalimi.

I.Suokaitė-Helmer parodoje eksponuoja tapybos drobes ir koliažus. Ji kurdama naudoja spalvas, tarsi įkūnydama savo mokytojo Georgo Meistermanno mintį, kad „žmogaus gyvenimas apgaubtas spalvų“. Dailininkė šią tapybinės kalbos sampratą formuoja drąsiai ir atvirai, nepalikdama vietos spalvų niuansams. Jos darbuose svarbu spalvų ryškumas, kontrastai ir itin ekspresyvios, dinamikos kupinos plastikos kompozicinės struktūros, įgyvendintos ir koliažo technikomis. Kūriniai iš ciklo „Besiveržiančios formos“, kur svarbiausias vaidmuo tenka dinamiškiems, optiškai veržlių formų spalviniams pavidalams, įrėminti arba akcentuoti kontūrais – virvėmis. Kita darbų grupė – „Erdvė ir tuštuma“ – išsiskiria minimalistinėmis baltų tonų kompozicijomis su dominuojančia tuščia erdve ir geometrinių struktūrų bei spalvų koliažiniais akcentais. Iš I.Suokaitės kūrinių sklindantis veržlumas ir energija, jos sukurtų formų skambesys įprasmina jos svarbiausias savybes – profesionalumą ir kūryboje atvertą intuicijos laisvę, kaip instrumentus grojant spalvų, formų, linijų ir medžiagų reikšmėmis bei prasmėmis.

Atstovauja konkrečiajai dailei

R.Helmeris gimė 1940 m. netoli Karlovi Varų, Bohemijos. Studijavo Miuncheno dailės akademijoje, joje dėstė grafiką. GEDOK dailininkų grupės Miunchene narys.

R.Helmeris atstovauja plačiai Vokietijoje paplitusiai konkrečiosios dailės krypčiai, kurdamas remiasi tiksliai apskaičiuotu spalvų, linijų, formų ir plokštumų konstravimu. Menininkas teigė naudojantis „grynai forminius elementus, tokius kaip spalvos ir formos, plokštumoje ir erdvėje atliekančius ne abstrahuojančių ženklų, vaizdingai perteikiančių gamtos pojūtį, funkciją, o virstančius konkrečiomis priemonėmis, padedančiomis transponuoti konstruktyviąją paveikslų idėją“. R.Helmerio kūryba inspiruota Bauhauzo mokyklos, dailininkų abstrakcionistų, optinio meno kūrėjų, siurrealizmo ir abstraktaus ekspresionizmo atstovų darbų. R.Helmeris savo ieškojimus plastinės raiškos srityje plėtojo cikliškai tapybos, grafikos, reljefinių paviršių formų, stiklo, tekstilės meno, koliažų ir piešinių technikomis. Jis tapo serijinius darbus, o pastaruoju metu yra itin susitelkęs ties erdvinėmis tapybinėmis kompozicijomis.

Parodoje eksponuojami 1963–2015 m. sukurti R.Helmerio kūriniai – grafikos (šilkografija), tapybos technika (vaško kreidelės) sukurtos kompozicijos ir erdvinis tapybinis darbas.

R.Helmeris ir I.Suokaitė yra surengę parodas Argentinoje, Austrijoje, Belgijoje,

Bulgarijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje ir kitur, jų kūrinių yra garsiuose pasaulio muziejuose ir galerijose, taip pat privačiose kolekcijose.

Vokietijoje gyvenantys ir kuriantys menininkai, padovanoję savo kūrinius Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, sutvirtino galimybes Lietuvai integruotis į pasaulinės dailės procesus, atrasti aktualų ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais.

Paroda veiks iki spalio 24 d.