Auksiniai tarpukario Klaipėdos uosto metai

Tarpukario Lietuvoje 1924–1939 m. vadinami Klaipėdos uosto suklestėjimo laikotarpiu.

Per tą laiką pastatytos naujos krantinės, uoste kūrėsi įvairios bendrovės, atsirado Lietuvos laivininkystė. Lietuvos valstybė į Klaipėdos uosto vystymą investavo 42 mln. litų.

Tarpukariu Klaipėdos uoste dirbo 600–700 tarnautojų, keli tūkstančiai darbininkų (vien nuolatinių krovėjų buvo apie 1 500).

Navigacinius, ūkinius reikalus tvarkė Klaipėdos uosto direkcija. Ji turėjo locmanų tarnybą, ledlaužį „Perkūnas“, tris jūrų policijos kranto apsaugos motorlaivius, žemsemes ir kitą techniką farvateriui gilinti.


Tarpukario Klaipėdos uosto atstatymo chronologija

1923 metai

Birželio 27 d. Klaipėdoje surengtas mitingas. Jį sukėlė žinia, kad uostas bus perduotas Klaipėdai. 1923 m. uoste lankėsi 625 laivai su 211 500 t krovinių.

1924 metai

Klaipėdos uosto valdymą perėmė specialiai įkurta Uosto direktorija (direkcija). Tai įvyko, kai gegužės 8 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos konvencija. Pagal ją Klaipėdos uosto direktorija sudaryta iš Lietuvos valstybės, Klaipėdos krašto ir Tautų Sąjungos atstovų. Pirmuoju Uosto direktorijos vadovu buvo paskirtas buvęs Lietuvos susisiekimo ministras Tomas Norus-Naruševičius.

1924 m. atstatyta ir praplėsta elektros stotis, kuri tiekė elektros energiją uosto dirbtuvėms, elektriniams kranams, apšvietė uosto teritoriją. Uoste įrengta 16 telefono aparatų, atnaujinti ir perdažyti didysis ir molų švyturiai, žibintai, kiti laivininkystės ženklai.

Dokumentas: lietuviškas Klaipėdos uosto plėtojimo planas. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

1925 metai

Pradėti farvaterio gilinimo, molų, krantinių remonto darbai. Rengtasi Žiemos uosto modernizavimui. Kauno aukštesnioji technikos mokykla išleido kelių dešimčių jaunuolių grupę, kurie baigė teorinius jūrininkų mokslus ir siekė praktikos Suomijos Abo mokykloje.

1926 metai

Į Klaipėdos uostą įvairiais laivais 1926 m. atvyko 926 keleiviai, išvyko 275.

1928 metai

Pradėta Žiemos uosto rekonstrukcija, kuri buvo numatyta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet nespėta. Žiemos uostas buvo seklus, į jį nebetilpo naujos kartos gariniai laivai.

Dabartinės „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje pastatytas AB „Maistas“ sandėlis-šaldytuvas. Į laivus pradėta krauti šaldyta skerdiena ir sviestas.

1929 metai

Augo mėsos, kiaušinių, sviesto, gyvulių (ypač bekonų), grūdų, linų, dobilų sėklų, medienos, kailių eksportas. Klaipėdos uostą laivybos linijos jungė su Belgijos, Olandijos, Danijos, Ispanijos, Vokietijos, Anglijos, Švedijos ir JAV (per Skandinavijos šalių linijas) uostais.

Užbaigtas pirmas ryškesnis Lietuvos valdžios perimto Klaipėdos uosto rekonstrukcijos etapas. 1923–1929 m. valdžia skyrė 14,6 mln. litų uostui rekonstruoti. Jis pagilintas iki 7–7,5 m, užbaigti tvarkyti ir stiprinti pietinis ir šiaurinis molai, tvarkytos balasto krantinės, įsigyta naujų kranų, tiesti uosto geležinkeliai, įrengtas 6 tūkst. tonų talpos muitinės sandėlis.

Iš 1929 į 1930 m. buvo labai šalta žiema, uostas užšalo, grėsė uosto objektų ir fabrikų uždarymas ir nedarbas.

1930 metai

Lietuvos vyriausybė leido skelbti Klaipėdos uosto naujų pajėgumų plėtojimo konkursą, patvirtinta, kad uostą toliau rekonstruos Danijos firma „Hejgaard u. Schultz“.

Atplaukė ir išplaukė 960 laivų su 489 792 t krovinių.

1932 metai

Baigtas rekonstruoti Žiemos uostas. Jo šiaurinė krantinė buvo 115 m, pietinė – 220 m, rytinė – 528 m ilgio, gylis prie jų siekė 8 m. 96 tūkst. kv. m naujas baseinas galėjo priimti iki 10 tūkst. tonų talpos laivus. Krovos darbams įrengti septyni elektriniai kranai su keliamąja galia nuo 2 iki 35 t.

Baigtas tiesti Telšių–Kretingos geležinkelio ruožas, kuris sujungtas su Klaipėdos–Bajorų (Kretingos) linija. Tai leido kelis kartus padidinti į Klaipėdą gabenamų krovinių kiekį.

Į Klaipėdos uostą laivais atvyko 2 847, išvyko 2 102 žmonės.

Krovimas: Nyderlandų tanklaivis prie naftos krantinių apie 1936 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

1934 metai

Naujos geležinkelio linijos pradėtos tiesti į kai kurias krantines.

1935 metai

Kompanijos „Shell“ ir „Sojuzneft“, kurios prekiavo rusiškais naftos produktais, Klaipėdos uoste įsirengė žibalo ir benzino saugyklas. Jose tilpo apie 10 tūkst. litrų kuro.

Uoste pastatyti modernūs Lietuvos banko sandėliai.

1936 metai

Įsteigta Lietuvos Baltijos Lloydo bendrovė, kuri per laiką įsigijo septynis laivus.

Pradėta statyti 540 m ilgio krantinė Žvejų uosto link, baigta 1939 m.

Liepą Lietuvos vyriausybė patvirtino trejų metų Klaipėdos uosto išplėtimo ir gilinimo darbų planą. Jame buvo numatyta iki 460 m pailginti ir iki 12 m pagilinti Pietų balasto krantinę, pastatyti naujų sandėlių. Šiems darbams numatyta išleisti daugiau nei 6 mln. litų. 1938 m. buvo baigta 10 m gylio ir 500 m ilgio nauja krantinė, sujungta su Pietų balasto krantine.

1937 metai

Klaipėdos ir Nidos švyturiuose sumontuotos modernios antenų sistemos.

„Lietūkis“ įsigijo penkias saugyklas, nutiesė geležinkelio atšaką, planavo įsigyti tanklaivį naftai gabenti iš Juodosios jūros uostų.

1938 metai

Baigta statyti dalis naujų sandėlių, tarp jų ir septynaukštis „Lietūkio“ sandėlis-elevatorius prie Žiemos uosto.

Per metus į uostą atplaukė ar išplaukė 1 549 laivai su 910 819 t krovinių. Tais metais per Klaipėdos uostą jūrų transportu išvežta 77 proc. viso Lietuvos eksporto ir 65 proc. importo. Importo vertė siekė 176 mln. litų, eksporto – 145 mln. litų. Bendra uosto prekių apyvartos vertė – 70,3 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

Į Klaipėdos uostą keleiviniais laivais atvyko 1 233, išvyko 1 220 žmonių, tarp jų daugiausia – JAV lietuviai.

1939 metai

Metų pradžioje užregistruota Klaipėdos uoste prirašytų 12 Lietuvos prekybos bendrovių laivų, jų tonažas – 12 257 bruto. Panašų skaičių laivų turėjo ir kelios vokiečių prekybos firmos.

Kovo 22 d. Vokietijos naciai užgrobė Klaipėdos uostą. Lietuvos laivus reikėjo perregistruoti Šventosios uoste. Šis uostas buvo per seklus, prekybiniai laivai negalėjo įplaukti. Lietuvos bendrovių laivai „išsimėtė“ po Europą. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daugelis laivų buvo nuskandinti arba pakliuvo į Sovietų Sąjungos kariškių rankas.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tu čia neburnok,sovietzombi,

Tu čia neburnok,sovietzombi, portretas
puikiai atsimenam tavo šūdiną kacapinį rojų.Išlysk kur viešai paagituot,tik ar su sveikais dantim sugrįši,okupantų šiknalaižy..

>sovietijos

>sovietijos portretas
šude tu prieš meluodamas gal atsimink kas tave už dyka mokė kaip vaikai gyveno ar kas tuomet badavo šiukšlynuos rausėsi ir gal bent kiek dėkingumo ir padorumo turėk ? Beretuotas tvarto inkštiras

Sovietijos mylėtojams

Sovietijos mylėtojams portretas
Klaipėda buvo laisvos ir besivystančios Lietuvos uostas, o Klaipieda(rusiška transkripcija) sovietinis militarizuotas, purvinas ir apleistas miestas."Milijonierių" kolchoze "Baltija" daug metų dirbo uošvis, gavo butą išdirbęs 23 metus.Laivai, kurie atplaukdavo ir išplaukdavo arba buvo pastatyti , nešė naudą Maskvai, o ne Lietuvai.Visa marių pakrantė buvo užstatyta sandėliais, gamyklomis ir užversta šiukšlėmis, iki šiol sunku viską iškuopti.Daug buvo laivų ir jūreivių? Ar daug užsidirbo tie jūreiviai? Rublių gal ir gaudavo daugiau, negu kranto darbuotojai, bet ar daug ką buvo galima nupirkti už tuos rublius?Pilnos kišenės, bet tuščios parduotuvės.Pirkau žigulį 1984 metais Plungės turguje .Pasirinkimas - 5 žiguliai ir vienas moskvičius.Kaina 7000 už 4 metų mašiną, kai naujo kaina 6200, bet jis tik išrinktiesiems.Prisiminkite kokios varganos buvo parduotuvės, su auksu apsikarsčiusiomis pardavėjomis, kai eini po darbo ir galvoji , liko dar " šlapiankės", ar ne.Ko ilgitės sovietžmogiai ?
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių