- Greta Namentkevič
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną.
Liūtys, niūrios dienos ne vieną priverčia jaustis prasčiau, tačiau, pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo psichiatro Mindaugo Būtos, gyventojų nuotaikos kinta ne tik dėl pakitusių orų.
„Žmogaus savijautą veikia daugelis dalykų, nemanau, jog dėl to kaltos vien orų permainos. Aišku, esant saulei ir šiltiems orams, daugelis jausis geriau, o užklupus tamsioms ir šaltoms dienoms žmonių nuotaikos pasikeičia. Apskritai prie pokyčių kaskart reikia priprasti, ir yra natūralu, jog kūnas kurį laiką jaučia stresą“, – pabrėžė M. Būta.
Rudenį daugelis pradeda manyti, jog serga depresija, bet gydytojas patikino, kad žmonės tiesiog nemoka susitaikyti su pokyčiais, kurie vyksta.
„Depresija – liga, kuri susijusi su praeitimi. Jeigu žmogus ilgėsis vasaros, tai depresyvios nuotaikos išvengti jam veikiausiai nepavyks. Mūsų šalyje kasmet keičiasi keturi metų laikai be išimčių, todėl tiesiog turime tai priimti“, – kalbėjo M. Būta.
Mindaugas Būta / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pasak specialisto, nauji užsiėmimai ar tie patys pomėgiai gali padėti atitrūkti nuo rutinos ir tam metui padėti atrasti naujas gyvenimo spalvas.
Visgi ne kiekvienam pavyksta atrasti naujų pomėgių ar veiklų. Tačiau specialistas patikino, jog nėra nieko blogo, jeigu žmogus tiesiog kurį laiką leis sau jausti liūdesį, pabus namie ir atsipalaiduos.
Žmonės kartais nesupranta, jog visos būsenos yra normalios, ir būti pavargusiam, tingiam ar liūdnam – natūralu.
„Tinginystė – charakterio savybė ir su depresija ar kitomis ligomis, kurias nustatyti gali tik specialistai, sąsajų neturi. Žmonės kartais nesupranta, jog visos būsenos yra normalios, ir būti pavargusiam, tingiam ar liūdnam – natūralu, kartais tiesiog reikia leisti sau būti čia ir dabar“, – aiškino specialistas.
Gydytojas pabrėžė, kad rudenį depresija užklumpa retą, tačiau kiekvienas asmuo turi suprasti, jog, užsitęsus depresyviai nuotaikai ir kitiems požymiams, kurie trukdo, svarbu laiku kreiptis į specialistą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...