Į akvatoriją išliejo tepalų

Istorija prasidėjo prieš porą metų. Išplaukti į jūrą susiruošusiame „Senosios Baltijos“ žvejybos laive užvedus variklį į uosto akvatoriją prie Žuvų aukciono krantinės išsiliejo šiek tiek alyvos. Tai nebuvo padaryta tyčia – tiesiog laivo įgula per vėlai pastebėjo, kad tepalas bėga iš įtrūkusio reduktoriaus vamzdelio.

Konstatuota, kad išsiliejęs alyvos kiekis buvo nuo 0,132 iki 2,7 kilogramo. Dėl vandens paviršiaus eutrofikacijos (žydėjimo) teršalai po akvatoriją plačiai nepasklido. Jie buvo surinkti. Patys aplinkosaugininkai konstatavo, kad jokia žala gamtai nebuvo padaryta.

Žvejų bendrovė pranešė aplinkosaugos tarnybai, bendradarbiavo su uosto tarnybomis, pati ėmėsi veiksmų surinkti tuos porą litrų teršalų. Nepaisant to, aplinkosaugininkai jai skyrė net 8 tūkst. eurų baudą. Aplinkosaugininkai nurodė, kad tai pati mažiausia bauda juridiniams asmenims. Pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų už tos grupės teršalų išmetimą į jūrą numatoma nuo 8 iki 10 tūkst. eurų bauda.

Baudą sumažino per pusę

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai birželį pagal „Senosios Baltijos“ skundą baudą jai sumažino nuo 8 iki 4 tūkst. eurų.

Laikytasi nuostatos, kad bendrovė, išliejusi tuos kelis litrus tepalų, savo kaltę pripažino, ėmėsi visų būtinų veiksmų padariniams likviduoti. Teršalai buvo surinkti ir žala gamtai nepadaryta. Tiesa, aplinkosaugininkai turėjo pretenzijų žvejybinio laivo kapitonui. Jis naftos teršalų tirpinimui ant vandens panaudojo pusę litro „Fairy“ plačiai nepasklido indų ploviklio, kurio yra kiekvienoje virtuvėje. Atskirai kapitonui už tai buvo surašytas pažeidimo protokolas, nes, jei jis norėjo naudoti „Fairy“, privalėjo gauti aplinkosaugininkų leidimą. Tokia tvarka.

Nuobaudą Vilniaus apygardos administracinis teismas mažino ir todėl, kad anksčiau žvejų bendrovė nieko panašaus nebuvo padariusi.

Tačiau nebuvo atsižvelgta į žvejų bendrovės argumentą, kad išliejimas įvyko netyčia. Neva teisinė sistema tokiu atveju nenumatanti nei tyčinių, nei netyčinių veiksmų.

Skurdas ir didelės baudos

Ir 4 tūkst. eurų bauda žvejų bendrovei pasirodė lyg „nuleista iš kosmoso“ ir neteisinga. Juo labiau kad jie gaudo menkes, kurių žvejyba pernai jau pradėta riboti, o šiemet iš viso uždrausta.

Papildomai kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad ir tą jau sumažintą 4 tūkst. eurų baudą dar sumažintų. Deja, šis teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti 4 tūkst. eurų baudą.

Nepaveikė žvejybos bendrovės argumentas, kad bauda už 1–2 litrus yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taip pat neturėjo įtakos tvirtinimas, kad dėl uždraustos menkių žvejybos bendrovė yra laikinai netekusi savo pajamų šaltinio. Teismas priminė, kad „numatyta pareiga užtikrinti, jog žvejybos laivas eksploatacijos metu atitiktų jo techninei būklei keliamus reikalavimus, būtų saugus naudoti, nedarytų žalos gamtai“.

Teismas konstatavo, kad baudos sumažinimas už pažeidimą jau vieną kartą buvęs pritaikytas ir tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Neproporcingus baudų dydžius prieš 20 metų buvo analizavęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Tuomet jis buvo konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui“.

Tuomet 2000 m. baudos Lietuvoje buvo gerokai mažesnės, bet vis tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas analizavo jų taikymo proporcingumą. Dabar baudos yra gerokai išpūstos, jos gal netgi tapo papildoma priemone šalies biudžetui papildyti. Nors verslas, kaip šiuo atveju, žvejų, yra nepalyginti blogesnėje situacijoje nei prieš 20 metų. Ir daug kitų sričių Lietuvoje 2020 m. merdi labiau nei 2000-aisiais.