- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairiose diskusijose dažnai iškyla klausimas, kas buvo svarbesnis tarpukariu vystantis Lietuvos uosto ir jūrų verslui – Kaunas ar Klaipėda?
Kvietė mokytis
Toks klausimas atrodytų beprasmis, nes Kaune nėra jūros, o tarpukariu nebuvo ir Kauno marių. Tačiau Kaunas yra davęs nemažą indėlį, kad Klaipėdos uostas ir Lietuvos jūrų laivyba tarpukariu sėkmingai vystytųsi ir kiltų lyg ant mielių.
Iš laikinosios sostinės ateidavo pinigai, investicijos, vienokie ar kitokie pritarimai, idėjos kurti verslo filialus prie uosto Klaipėdoje.
Kaunas tapo ir pirmąja Lietuvos jūrininkų rengimo vieta, kai 1923 m. rudenį į Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyrių priimti 22, kitais duomenimis 33, būsimaisiais laivų kapitonais panorę tapti jaunuoliai.
Pati Kauno aukštesnioji technikos mokykla buvo įkurta 1920 m. Ji tuometinės Lietuvos Vyriausybės nutarimu įsteigta kaip Susisiekimo ministerijos srities specialistų rengimo mokykla. Tai nebuvo koks nors Lietuvos valdžios atradimas. Panašios mokyklos XX a. pirmojoje pusėje veikė daugelyje Vakarų Europos šalių.
1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ pasirodė toks skelbimas:
„Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų. 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas.“
Vieta: pirmasis Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pastatas, kur buvo rengiami ir jūrininkai 1925 m. „Ktk.lt“ nuotr.
Pasiūlymas iš jūrininkų
Panašiai į mokymą 1923 m. galėjo būti pakviesti ir jūrinės specialybės vaikinai.
Profesionalių jūrininkų Lietuvai prireikė jau 1923 m., kai ji perėmė Klaipėdos kraštą, o su juo ir uostą.
Teigiama, kad steigti Jūrų skyrių prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pasiūlė šviežiai susikūrusios Jūrininkų sąjungos nariai. Dauguma jų buvo tarnavę carinės Rusijos karo ir prekybos laivuose. Po revoliucijos Rusijoje sugrįžo į Kauną ir ten gyveno. Dalis tapo verslininkais, nes galimybės išeiti į jūrą neturėjo.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmasis susirinkimas įvyko 1923 m. kovo 11 d. Kaune Aleksoto g. 6, kur buvo AB „Lietuvos garlaiviai“ būstinė. Jau pirmajame susirinkime iškelta idėja, kad būtina steigti specialią mokyklą, kuri ruoštų jūrininkus.
Iškelti tokią idėją Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai turėjo ir asmeninį interesą. Šios sąjungos nariais galėjo būti tik jūrinius mokslus baigę žmonės. Tokių 1923 m. buvo nedaug. Į pirmąjį Jūrininkų sąjungos susirinkimą atėjo 28 žmonės, vienaip ar kitais susiję su jūra.
Žvelgiant iš Kauno, geriausias sprendimas ir buvo Aukštesniojoje technikos mokykloje įsteigti Jūrų skyrių. Tokiam sprendimui pritarė ir Susisiekimo ministerija, nes jai buvo perduotas ir po Klaipėdos krašto atgavimo Lietuvai atitekęs jūrų uostas.
Taip kuriam laikui klausimas dėl jūrininkų rengimo buvo išspręstas. Tačiau vis tiek vis pasigirsdavo klausimas, kodėl Lietuvos jūrininkai rengiami ne prie jūros, ne Klaipėdoje, o tolokai nuo jūros – Kaune?
Plaukiojimas: barkas „Archibald Russell“, kuriame 1923–1925 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje mokęsi jaunuoliai 1925–1928 m. atliko praktiką. „Ktk.lt“ nuotr.
Laivybos mokslai ir praktika
Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos kronikoje teigiama, kad kiti šios mokyklos moksleiviai į jūrų skyriaus kursantus žvelgė su lengvu pavydu.
Jie skyrėsi nuo kitų šios mokyklos moksleivių pagal aprangą, nes buvo numatyta jūreiviška uniforma. Jie dėvėjo besnapes kepures su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, juodą puspaltį su antpečiais, kur buvo išsiuvinėti inkarai.
Kaune iš viso buvo parengti 36 jūrininkai. Dauguma jų dirbo Lietuvos prekybos laivuose, kai kurie tapo Klaipėdos uosto kapitono tarnybų specialistais, padalinių vadovais.
Būsimuosius jūrininkus mokė ir daug patirties turėję iš carinio Rusijos laivyno sugrįžę jūrininkai Teodoras Reingardas, Aleksandras Azguridi, Pranas Šuipys, Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją baigęs Lietuvos generolas Teodoras Daukantas. Jūrininkų rengimo mokslus kuravo generolas Vladas Nagius (Nagevičius).
Buvo nutarta, kad būsimieji jūrininkai gaus dvejų metų teorinį parengimą, o po to tęs praktiką užsienio šalių burlaiviuose.
Kaip teigiama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, pirmieji dvejų metų kursus baigę 16 mokinių buvo nusiųsti atlikti praktiką į Suomijos burlaivių savininko Gustavo Eriksono laivus. Po praktikos jie toliau mokėsi Suomijos, Latvijos, Italijos, Belgijos, Olandijos jūrų navigacijos mokyklose. Visi jūrinių specialybių studentai gaudavo tuometinės Lietuvos valstybės stipendiją.
Išleidus pirmąją lietuviškų jūrininkų laidą buvo padaryta pertrauka. Gali būti, kad dėl Lietuvos laivyno vystymosi pradžioje būta pernelyg daug optimizmo. Jūrininkų rengimas, tik jau Klaipėdoje, atnaujintas 1936 m. Tuo metu Lietuvos bendrovės jau buvo įsigijusios nemažai laivų ir Kauno jūrų mokykloje rengto jūrininkų skaičiaus nebepakako.
Vertinama, kad Kauno jūrų mokykla atliko didelį vaidmenį rengiant jūrininkus besikuriančiam Lietuvos laivynui.
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje pateiktais duomenimis, Kaune iš viso buvo parengti 36 jūrininkai. Dauguma jų dirbo Lietuvos prekybos laivuose, kai kurie tapo Klaipėdos uosto kapitono tarnybų specialistais, padalinių vadovais.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja2
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas1
Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. ...
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas18
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?27
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta12
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?10
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka14
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Uostamiestyje daugės žaidimų aikštelių7
Daugiabučių kvartaluose gyventojai pasigenda naujų žaidimų erdvių savo vaikams, tačiau situacija pamažu keičiasi ir naujų žaidimų aikštelių daugėja. Kasmet savivaldybė uostamiestyje įrengia po vieną didelę laisvalaikio erdvę, kurioje ...