Jūrinius pagrindus klojo ir mokykla Kaune

Įvairiose diskusijose dažnai iškyla klausimas, kas buvo svarbesnis tarpukariu vystantis Lietuvos uosto ir jūrų verslui – Kaunas ar Klaipėda?

Kvietė mokytis

Toks klausimas atrodytų beprasmis, nes Kaune nėra jūros, o tarpukariu nebuvo ir Kauno marių. Tačiau Kaunas yra davęs nemažą indėlį, kad Klaipėdos uostas ir Lietuvos jūrų laivyba tarpukariu sėkmingai vystytųsi ir kiltų lyg ant mielių.

Iš laikinosios sostinės ateidavo pinigai, investicijos, vienokie ar kitokie pritarimai, idėjos kurti verslo filialus prie uosto Klaipėdoje.

Kaunas tapo ir pirmąja Lietuvos jūrininkų rengimo vieta, kai 1923 m. rudenį į Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyrių priimti 22, kitais duomenimis 33, būsimaisiais laivų kapitonais panorę tapti jaunuoliai.

Pati Kauno aukštesnioji technikos mokykla buvo įkurta 1920 m. Ji tuometinės Lietuvos Vyriausybės nutarimu įsteigta kaip Susisiekimo ministerijos srities specialistų rengimo mokykla. Tai nebuvo koks nors Lietuvos valdžios atradimas. Panašios mokyklos XX a. pirmojoje pusėje veikė daugelyje Vakarų Europos šalių.

1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ pasirodė toks skelbimas:

„Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų. 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas.“

Vieta: pirmasis Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pastatas, kur buvo rengiami ir jūrininkai 1925 m. „Ktk.lt“ nuotr.

Pasiūlymas iš jūrininkų

Panašiai į mokymą 1923 m. galėjo būti pakviesti ir jūrinės specialybės vaikinai.

Profesionalių jūrininkų Lietuvai prireikė jau 1923 m., kai ji perėmė Klaipėdos kraštą, o su juo ir uostą.

Teigiama, kad steigti Jūrų skyrių prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pasiūlė šviežiai susikūrusios Jūrininkų sąjungos nariai. Dauguma jų buvo tarnavę carinės Rusijos karo ir prekybos laivuose. Po revoliucijos Rusijoje sugrįžo į Kauną ir ten gyveno. Dalis tapo verslininkais, nes galimybės išeiti į jūrą neturėjo.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmasis susirinkimas įvyko 1923 m. kovo 11 d. Kaune Aleksoto g. 6, kur buvo AB „Lietuvos garlaiviai“ būstinė. Jau pirmajame susirinkime iškelta idėja, kad būtina steigti specialią mokyklą, kuri ruoštų jūrininkus.

Iškelti tokią idėją Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai turėjo ir asmeninį interesą. Šios sąjungos nariais galėjo būti tik jūrinius mokslus baigę žmonės. Tokių 1923 m. buvo nedaug. Į pirmąjį Jūrininkų sąjungos susirinkimą atėjo 28 žmonės, vienaip ar kitais susiję su jūra.

Žvelgiant iš Kauno, geriausias sprendimas ir buvo Aukštesniojoje technikos mokykloje įsteigti Jūrų skyrių. Tokiam sprendimui pritarė ir Susisiekimo ministerija, nes jai buvo perduotas ir po Klaipėdos krašto atgavimo Lietuvai atitekęs jūrų uostas.

Taip kuriam laikui klausimas dėl jūrininkų rengimo buvo išspręstas. Tačiau vis tiek vis pasigirsdavo klausimas, kodėl Lietuvos jūrininkai rengiami ne prie jūros, ne Klaipėdoje, o tolokai nuo jūros – Kaune?

Plaukiojimas: barkas „Archibald Russell“, kuriame 1923–1925 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje mokęsi jaunuoliai 1925–1928 m. atliko praktiką. „Ktk.lt“ nuotr.

Laivybos mokslai ir praktika

Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos kronikoje teigiama, kad kiti šios mokyklos moksleiviai į jūrų skyriaus kursantus žvelgė su lengvu pavydu.

Jie skyrėsi nuo kitų šios mokyklos moksleivių pagal aprangą, nes buvo numatyta jūreiviška uniforma. Jie dėvėjo besnapes kepures su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, juodą puspaltį su antpečiais, kur buvo išsiuvinėti inkarai.

Kaune iš viso buvo parengti 36 jūrininkai. Dauguma jų dirbo Lietuvos prekybos laivuose, kai kurie tapo Klaipėdos uosto kapitono tarnybų specialistais, padalinių vadovais.

Būsimuosius jūrininkus mokė ir daug patirties turėję iš carinio Rusijos laivyno sugrįžę jūrininkai Teodoras Reingardas, Aleksandras Azguridi, Pranas Šuipys, Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją baigęs Lietuvos generolas Teodoras Daukantas. Jūrininkų rengimo mokslus kuravo generolas Vladas Nagius (Nagevičius).

Buvo nutarta, kad būsimieji jūrininkai gaus dvejų metų teorinį parengimą, o po to tęs praktiką užsienio šalių burlaiviuose.

Kaip teigiama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, pirmieji dvejų metų kursus baigę 16 mokinių buvo nusiųsti atlikti praktiką į Suomijos burlaivių savininko Gustavo Eriksono laivus. Po praktikos jie toliau mokėsi Suomijos, Latvijos, Italijos, Belgijos, Olandijos jūrų navigacijos mokyklose. Visi jūrinių specialybių studentai gaudavo tuometinės Lietuvos valstybės stipendiją.

Išleidus pirmąją lietuviškų jūrininkų laidą buvo padaryta pertrauka. Gali būti, kad dėl Lietuvos laivyno vystymosi pradžioje būta pernelyg daug optimizmo. Jūrininkų rengimas, tik jau Klaipėdoje, atnaujintas 1936 m. Tuo metu Lietuvos bendrovės jau buvo įsigijusios nemažai laivų ir Kauno jūrų mokykloje rengto jūrininkų skaičiaus nebepakako.

Vertinama, kad Kauno jūrų mokykla atliko didelį vaidmenį rengiant jūrininkus besikuriančiam Lietuvos laivynui.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje pateiktais duomenimis, Kaune iš viso buvo parengti 36 jūrininkai. Dauguma jų dirbo Lietuvos prekybos laivuose, kai kurie tapo Klaipėdos uosto kapitono tarnybų specialistais, padalinių vadovais.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

posakys Lietuva jurine valstybe

posakys Lietuva jurine valstybe portretas
Tai yra fantominis jausmas ir skausmas:) Viska apibudinam kaip -Buvo. Tukstančiai dirbančiu jureiviu, šimtai laivu, tradicijos, pagarba. Primena byranti smėli tarp pirštų.

Aha vis svaikim apie jūrine valstybe

Aha vis svaikim apie jūrine valstybe portretas
kuomet viskas kas buvo vadinama Lietuvos jūrinė sritis jau yra sunaikinta. Dabar vienintelę gerai dirbusia Klaipėdos mariaxotke jau ėda. Beliko atiduot tam texnologiniam institutui ir amen visem laikam kap ir kitiem tep buvo panašiai. Jokiu jūriniu pagrindu neliks kap ir neliko jūrinės valstybės. Senia jau esam šalis prie jūros bet ne jūrinė valstybė. Tep ka pasiruoškit tik minėt kad kažkada buvo /klojo/ ėjo i jūra/ turėjo ar galėjo/ Per amžius amen

Anonimas

Anonimas portretas
Darbininkai be ginkluoto palaikymo is uzsienio NENUVERS burzuju fasistinio rezimo.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių