- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ir mūsų laikų Lietuvoje, ir tarpukariu buvo puikiai suvokiama, kad be mokslo vystyti Klaipėdos uosto nebus įmanoma.
Uostas su 3,3 metro gyliu
Lietuva Klaipėdos kraštą kartu su uostu perėmė 1923 m. Klaipėdos uostas nuosekliau pradėtas vystyti po 3–4 metų. Per tą laiką buvo rengiami vystymo planavimo pagrindai.
Vertėtų prisiminti, kad 1923 m. Klaipėdos uostas nebuvo tuščias laukas, nors yra nemažai istorinių teiginių, kad jis buvo gerokai apleistas. Apie tai užsiminė ir istorikė Petronėlė Žostautaitė. Jos teigimu, po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos uostas buvo labai apleistas, farvaterio gylis siekė vos 4–5 m, uosto molai, krantinės buvo apgriuvę.
Panašiai byloja ir Rimo Žaromskio knygoje „Baltijos jūros uostai“ pateikti duomenys apie tai, kad Klaipėdos uoste 1913–1925 m. dominavo laivai su grimzle iki 5,5 m, nes didesnių uostas negalėjo priimti.
Negalima teigti, kad iki 1923 m. Klaipėdos uostas nebuvo vystomas. Klaipėdos uosto infrastruktūra buvo pradėta kurti dar XVII–XVIII a. Nuo 1644 m. Klaipėdos uostas aprašinėjamas locijose, vaizduojamas to meto žemėlapiuose, pradėti vykdyti jo farvaterio matavimai. Nuo 1745 m. vyko uosto gilinimai, nuolatinis valymas, kad Dangės upės žiotyse, kur tuo metu buvo uostas, būtų išlaikomas 3,3 m gylis.
Senajame Klaipėdos uoste įsimintinas 1784–1791 m. laikotarpis, kai įrengtos balasto krantinės, 1834–1878 m., kai statyti molai.
Prie senojo Klaipėdos uosto vystymo savo laiku prisidėjo Johannas Samuelis Lilienthalis, Heinrichas Karlas Veitas, ypač Friedrichas Ludwigas Hagenas, kuris parengė išsamų Klaipėdos uosto modernizavimo planą.
Pareigos: J. Šimoliūnas tarpukariu buvo Klaipėdos ir Šventosios uostų statybos ir vystymo darbų vadovu. / „vle.lt“ nuotr.
Tarpukario mokslininkų pajėgos
1923 m. Lietuvai perėmus Klaipėdos uostą, prie jo vystymo stojo naujos mokslininkų pajėgos. Klaipėdos uosto modernizavimo strategiją kūrė Lietuvos specialistai: inžinierius profesorius Jonas Šimoliūnas, Juozas Losinskis.
J. Šimoliūnas 1924–1933 m. buvo Klaipėdos uosto, o 1925–1930 m. – ir Šventosios uosto statybų darbų vadovu.
Hidrobiologinius jūros priekrantės ir Kuršių marių tyrimus atliko žymus to meto ornitologas Tadas Ivanauskas.
Baltijos jūros priekrantės magnetometrinę nuotrauką 1930 m. atliko akademikas Povilas Brazdžiūnas, kuris nuo 1929 m. dalyvavo ekspedicijoje, vykdančioje Baltijos jūros Lietuvos pakraščio magnetinius matavimus.
Įvairių darbų apie Lietuvos pajūrio vystymą parašė ir karo jūrininkas, generolas Teodoras Daukantas. Leidinyje „Klaipėdos uostas“ jis nuo 1930 m. nagrinėjo šio uosto plėtros problemas, gilinosi į technines, ekonomines ir gamtines Klaipėdos uosto vystymo sąlygas.
Į Lietuvos uostų vystymą buvo įtrauktas ir Danijos hidrobiologas Heraldas Blekvadas, kuris atliko tyrimus ir 1924 m. pagrindė Šventosios žvejų uosto statybos tikslingumą.
Įdomus buvo ir Lietuvos statybų ir hidrotechnikos inžinieriaus Vytauto Izbicko 1944 m. diplominis darbas „Klaipėdos uosto praplėtimas iki 3,5 mln. tonų metinės apyvartos“, kurį jis atliko baigdamas Kauno Vytauto didžiojo universitetą. Šis darbas praktinės mokslinės reikšmės Klaipėdos uosto vystymui neturėjo, bet jis sudėliojo analitinę medžiagą apie tai, kaip tarpukariu buvo vystomas Klaipėdos uostas.
Susidomėjimas: karo jūrininkas, generolas T. Daukantas gilinosi į Klaipėdos uosto vystymo reikalus, parašė nemažai naudingų studijų. / „vle.lt“ nuotr.
Užfiksuotas fantastiškas siekis
Klaipėdos uosto vystymo spartą lėmė ir tai, kad mokslas jau buvo sukūręs garines grunto kasimo mašinas. Jos naudotos ir gilinant Klaipėdos uostą. Iki XIX a. Klaipėdos uoste, kaip ir daugelyje kitų, gilinimas vyko naudojant arklių ar žmonių jėgą.
F. L. Hagenas 1885 m. mini, kad Klaipėdos uostas turėjo garinę gilinimo mašiną. Ji galėjo kasti gruntą iš 7 m gylio.
Kai Lietuva 1923 m. perėmė Klaipėdos uostą, ir specializuotų gilinimo laivų, ir krovos technikos dar trūko. Yra nuotraukų, kur užfiksuota, kad į palyginti didelius laivus Žiemos uoste ir 1932 m. dar buvo kraunama rankomis.
Vargas: 1932-aisiais prekės į laivus Klaipėdos uoste būdavo vežamos vežimėliais. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Tačiau uostas vystėsi ir sparčiais žingsniais žengė link iškelto tikslo – krauti 3,5 mln. tonų krovinių per metus. V. Izbickas tyrime „Klaipėdos uosto praplėtimas iki 3,5 mln. tonų metinės apyvartos“ aiškino, kad tai buvo fantastiškas siekis.
Tam, kad per metus krautų 3,5 mln. tonų krovinių, reikėjo ne tik išgilinti uostą, statyti naujas krantines, sandėlius, bet ir įrengti geležinkelio linijas, kurios turėjo užtikrinti nepertraukiamą krovinių pristatymą į Klaipėdą.
Per trumpą laiką Lietuvai tai pavyko padaryti, bet viską sujaukė vėl užgriuvusi nacistinės Vokietijos okupacija, Antrasis pasaulinis karas, po to sovietų okupacija. Lietuvos mokslininkų pajėgos, kurios buvo susikoncentravusios ir į Klaipėdos uosto vystymą, buvo išblaškytos. Dalis mokslininkų atsidūrė emigracijoje, dalis lageriuose, kai kurie prisitaikė gyventi prie naujos sovietų okupacijos.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas1
Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. ...
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas18
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?27
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta12
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?10
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka14
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Uostamiestyje daugės žaidimų aikštelių7
Daugiabučių kvartaluose gyventojai pasigenda naujų žaidimų erdvių savo vaikams, tačiau situacija pamažu keičiasi ir naujų žaidimų aikštelių daugėja. Kasmet savivaldybė uostamiestyje įrengia po vieną didelę laisvalaikio erdvę, kurioje ...